Beržų pumpurų arbata tinka sergant kvėpavimo takų ligomis, kaip antiseptikas, skatina prakaitavimą ir lengvina atsikosėjimą. Beržų pumpurų nuoviru galima perplauti galvą. Jame esantis degutas dezinfekuoja, naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis. Stipresnės koncentracijos nuoviras plaukams suteikia gelvą atspalvį.
Beržų pumpurai renkami vasario–kovo mėnesiais, surišant šluotas iš miškų grioviuose augančių berželių šakelių. Šluotos padžiaunamos tamsioje palėpėje ir džiovinamos. Kai gerai išdžiūva, nukuliami pumpurai. Laikomi sandariame inde.
*Arbatą iš beržų pumpurų žiupsnelio, užplikyto termose dviem stiklinėmis verdančio vandens, galima gerti ir nuo stipraus kosulio.
*Tačiau didžiausios naudos gausime beržų pumpurus ruošdami su alkoholiu. Jei dar pasirinksime saują tuopos pumpurų, keletą pienių šaknelių, kokias tris geltonosios žiognagės šakneles ir visą šį mišinį užpilsime puslitriu degtinės, palaikysime tamsioje vietoje dvi savaites, turėsime vaistą nuo skrandžio ir kasos veiklos sutrikimų. Tiesiog reikia gerti po arbatinį šaukštelį antpilo su puse stiklinės vandens tris kartus per dieną prieš valgį.
*Vandeniu praskiestą antpilą galima naudoti ir išoriškai: trinti skaudamus sąnarius, dėti kompresėlius ant sumušimų, patinimų.
*Beržų pumpurų saują ir porą šakelių kadagio užplikyti 5 l verdančio vandens, pavirinti ant mažos ugnies 10 min., supilti į vonelę kojoms ir pamirkyti kojas vakarais. Galima įpilti porą šaukštų ricinos aliejaus. Suminkštins nuospaudas, gydys grybelinius pažeidimus. Atgaivins, kaip ranka nuims nuovargį.
Beržas kiekvieną pavasarį mums dovanoja sulos (jos leidimo mėnuo – balandis). Šviežios beržo sultys yra stiprus organizmą valantis, šlapimo išsiskyrimą skatinantis gatavas vaistas. Beržo sultyse esančios medžiagos yra labai panašios į žmogaus ląstelių koloidinius tirpalus, todėl tausoja organizmą, neišplauna kalio, natrio, kalcio.
Beržas – labai naudingas medis. Ir ne tik žmogui. Ant beržo gyvena vaistams naudojamos kerpės, grybai, pintys, jo šaknimis maitinasi raudonikiai, paberžiai, ūmėdės. Tupėdama berže metus skaičiuoti mėgsta gegutė, liaudyje sakoma, jog beržo rykštelė išvarys blogį. Beržas turi valomųjų, gryninamųjų savybių, saugo nuo žaibo. Jis siejamas su požemio karalyste.
Uosis: teisingumas, vejantis šalin nuovargį
Liaudies medicinoje labiausiai vartojama uosio žievė, kuri yra žinoma dėl savo antioksidacinių savybių, taip pat jos sudėtyje yra mineralinių medžiagų – kalcio ir magnio. Uosio žievė renkama panašiai kaip ir kitų medžių.
*Prie šviežios žaizdos sultinga puse rekomenduojama pridėti uosio žievę. Ją reikia keisti 2–3 kartus per dieną.
*Po lygiai sumaišyti uosio lapus, žievę ir jaunus ūglius ir šaukštą šio mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, kaitinti ant silpnos ugnies 20 min. Vartoti po šaukštą 3 kartus per dieną.
*100 g šviežios uosio žievės užpilti 0,5 litro degtinės. 10 dienų palaikyti tamsioje šiltoje vietoje, periodiškai suplakti, perkošti ir vartoti po šaukštelį 3 kartus per dieną prieš valgį. Padeda pavargusioms kojoms ir skaudantiems jų raumenims.
*Pirčiuoliai tikina, kad uosio vanta išlaisvina iš neigiamos energijos, ramina nervų sistemą.
Uosis lietuvių mitologijoje – teisingumo medis. Jis padeda suprasti mūsų paskirtį, kartais jo energija pažadina aiškiaregystės sugebėjimus, leidžia sužinoti ateitį, tačiau padeda tik tiems, kurie nuoširdžiai trokšta žinių. Be to, jis gydo reumatą, tulžį, akmenligę, simbolizuoja klestėjimą, gerovę, apsaugą, dievišką žmonijos kilmę.
