"Galiu pasidžiaugti, kad kitąmet labai daug kas Lietuvoje gyvens geriau. Ko gero, pirmą kartą per daugelį metų geriau gyvens žemdirbiai, nes tai bus geriausiai biudžeto finansuojama sritis", - pažymėjo ministrė. Ji teigė, kad šiai sričiai numatoma daugiau lėšų nei krašto apsaugai.

D.Grybauskaitė akcentavo, kad 2004 metų biudžeto projekte, kuris teikiamas svarstyti Seimui, siūloma skirti daugiau kaip 200 mln. Lt biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms didinti.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šių lėšų pakaks, kad nuo 2004 metų gegužės 1 dienos vidutiniškai 100 litų padidėtų mėnesinis darbo užmokestis daugiau kaip 200 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Mokslo institutų darbuotojų darbo užmokestis ūgtelės vidutiniškai 134 Lt. Biudžetinių sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojų algas planuojama didinti vidutiniškai 98 Lt, pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimai padidės apie 95 Lt, kultūros darbuotojų algos didės vidutiniškai 91 Lt.

Pasak finansų ministrės, pagerės ir smulkaus verslo padėtis, nes pelno mokesčio nereikės mokėti įmonėms, turinčioms iki dešimties darbuotojų.

2004 metų biudžeto projekte naujiems valstybės socialiniams įsipareigojimams numatyta 500 mln. Lt, be to, per 300 mln. Lt bus skirta iš "Sodros" biudžeto. Paminėjusi tuos skaičius, ministrė teigė, jog ateinančiais metais "tiesiogiai pajus pagerėjimą pusė Lietuvos gyventojų", tarp jų - daugiau kaip milijonas pensininkų.

D. Grybauskaitė pripažino, jog kitų metų valstybės biudžetas pagerėjimą žada ne visiems vienodai. Nors didės švietimo, sveikatos socialinės apsaugos sektorių biudžetai ir valstybės investicijų programų apimtis, bet santykinai šie sektoriai gaus mažiau lėšų nei tiesiogiai Europos Sąjungos finansuojamos sritys.

Siekiant vykdyti ankstesnių Vyriausybių prisiimtus valstybės įsipareigojimus, 2004 metų biudžeto projekte siūloma santaupų atkūrimui skirti 105 mln. Lt. Turtui kompensuoti numatoma 61 mln. Lt. Iš jų kompensacijoms už žemę - 35 mln. Lt., išlikusiam nekilnojamajam turtui atkurti - 26 mln. Lt.

Siekiant paremti vaikus auginančias šeimas, kitų biudžete siūloma numatyti 36 mln. Lt, iš kurių bus mokamos išmokos vaikams. Šių išmokų dydis - 30 Lt per mėnesį vaikui nuo 3 iki 6 metų.

Be to, mažas pajamas gaunančioms šeimoms numatoma papildoma valstybės piniginė parama. Tam siūloma skirti 21 mln. Lt.

Sprendžiant šeimų apsirūpinimo būstu problemą, biudžeto projekte savivaldybėms numatyta papildoma 15 mln. Lt valstybės parama socialiniam būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Įsigaliosiančiam Šalpos pensijų įstatymui įgyvendinti, šalpos pensijoms ir slaugos pašalpoms didinti kitų metų biudžete siūloma skirti papildomai 28 mln. Lt.

Beveik 20 mln. Lt papildomai numatoma skirti studijų įmokoms už gerai besimokančius studentus mokėti.

Be to, socialinė parama gyventojams bus teikiama ir per mokesčių lengvatas. Prognozuojama, kad 2004 metais gyventojai pasinaudos mokesčių lengvatomis, kurių vertė bus apie 200 mln. Lt. Tik dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytų lengvatų biudžetas neteks, o gyventojams liks 103 mln. Lt. Mokestines lengvatas gyventojams taip pat numato Pelno ir PVM įstatymai.

Vyriausybės trečiadienį aprobuotame projekte numatyta, kad nacionalinis biudžetas 2004 m. turės 13 mlrd. 322 mln. Lt pajamų, arba 20 proc. daugiau negu numatoma gauti šiemet. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos - 11 mlrd. 719 mln. Lt, arba 22,7 proc. daugiau nei šiais metais.

Planuojamos 2004 m. nacionalinio biudžeto išlaidos - 15 mlrd. 239 mln. Lt. Numatomi valstybės biudžeto asignavimai - 13 mlrd. 636 mln. Lt. Palyginti su 2003 m. patvirtintu planu, valstybės asignavimai didėja 2 mlrd. 771 mln. Lt, arba - 25,5 proc.

2004 metų valstybės biudžetas konsoliduotas su ES biudžetu, numatant jame 1 mlrd. 579,2 mln. Lt ES paramos lėšų į Lietuvos biudžetą ir 440 mln. Lt Lietuvos įmokų į ES biudžetą. 2004 m. biudžeto projekte numatoma, kad valstybės investicijos, įskaitant ES paramą, palyginti su 2003 metais, didės daugiau nei 597 mln. Lt ir sieks 2 mlrd. 5 mln. Lt, o tai yra 42,1 proc. daugiau negu šiemet.

Iš ES paramos lėšų įgyvendinamų projektų bendram finansavimui numatoma skirti 466 mln. Lt valstybės lėšų.

Ministrė minėjo, kad siekiama išlaikyti 2,95 proc. BVP dydžio fiskalinį nacionalinio biudžeto deficitą. Kitais metais Vyriausybė numato skolintis per 4 mlrd. Lt, iš to grynasis skolinimas sudarys apie 1,6 mlrd. Lt. Grynajam skolinimuisi 500 mln. Lt numatyta panaudoti iš Stabilizacijos fondo, vėliau tas lėšas į jį žadama grąžinti.

Biudžeto projekte žemės ūkiui iš valstybės biudžeto (su Europos Sąjungos parama) numatoma skirti 1 mlrd. 416 mln. Lt. Numatomi asignavimai šiai sričiai didinami 552 mln. Lt ir yra 67,5 proc. didesni negu šiemet.

Švietimui ir aukštajam mokslui siūloma skirti 1245 mln. Lt. Tai yra 114 mln. Lt, arba 10,1 proc. daugiau negu skiriama šiais metais.

Sveikatos apsaugai kitų metų valstybės biudžete planuojama skirti 793 mln. Lt, arba 73 mln. litų (10,1 proc.) daugiau negu 2003 metais.

Socialinei apsaugai kitų metų valstybės biudžete planuojama skirti ne mažiau kaip 901 mln. Lt, arba 143 mln. Lt (18,9 proc.) daugiau negu 2003 metais.

Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai skiriamus asignavimus siūloma padidinti 181 mln. Lt (17,9 proc.) ir 2004 m. skirti šiai sričiai 1 mlrd. 196 mln. Lt.

Finansų ministerija pažymi, kad 2004 m. biudžeto projekte numatoma toliau spręsti savivaldybių finansines problemas, skiriant 65 mln. Lt 1997-2000 m. savivaldybių negautoms pajamoms kompensuoti. Šios lėšos būtų naudojamos kreditoriniams įsiskolinimams mažinti, o tai pagerintų ne tik pačių savivaldybių, bet ir įmonių, su kuriomis neatsiskaitoma už pateiktas prekes ir paslaugas, padėtį.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją