- Per atranką į “Euroviziją” surinkai daugiausiai balsų ir patekai į finalą. Tačiau paaiškėjo, kad tavo atliekama daina jau skambėjo viešai. Pasipylė pasipiktinusių žmonių komentarai, jog esi apgavikas, melagis ir panašiai. Tai kaip ten buvo iš tikrųjų?
Visi pikti komentarai yra pavydžių žmonių. Suprasčiau, jei daina būtų plagiatas. Bet dabar tai - tik mano klaida. Niekas nežino, kaip viskas įvyko, bet apdergia. Tai autorinė daina, o žiūrovai neturi teisės manęs kaltinti apgavyste. Taip, aš pažeidžiau taisyklę ir pasitraukiau. Taip, aš dalyvavau festivalyje su šia daina Bosnijoje ir Hercogovinoje. Bet tuomet prieš lipdamas į sceną pasiteiravau, ar bus filmuojama, ar transliuos per televiziją ar radiją.
Mane lydintis asmuo garantavo, kad taip tikrai nebus. Jo teigimu, visi atlikėjų pasirodymai bus įrašomi ir vėliau padovanojami kaip prisiminimas. Buvau svečias ir nepasitikėti organizatorių žodžiu nemačiau reikalo. Tai, matyt, ir buvo mano klaida. Antra vertus, negali prieš kiekvieną teisintis ir bandyti įtikti. Jei atvirai, mane ištiko šokas, kai sužinojau, kad šis festivalis vėliau buvo rodomas per televiziją. Šiuo atveju aš stengiuosi atsiriboti nuo to.
- Jei žinojai visas taisykles, kodėl apskritai nusprendei festivalyje dalyvauti su šia daina?
Tam, kad įgyčiau praktikos. “Eurovizijai” reikia ruoštis ne mėnesį, o pusę ar net ir visus metus. Toks jau esu - padarysiu bet ką, kad pasiekčiau savo tikslą. Žinoma, skaudu, kad taip negerai išėjo. Vis dėlto tai - mano kūrinys, prie jo daug dirbau. Antra vertus, pati daina nenukentėjo ji ir toliau galės džiuginti klausytojus.
- Vieni “Euroviziją” vertina kaip nevykusį šou, kiti - kaip talentų kalvę. O tu kaip?
Nėra blogos “Eurovizijos”, yra blogas žmonių požiūris. Taip, ten vyrauja įvairūs politiniai sumetimai ir begalės kitų niuansų. Ir net nežinia, ar mums kada pavyks laimėti. Bet kas gi trukdo pasirodyti puikiai? Negi nebūtų malonu išgirsti, kad jūsų pasirodymas buvo fantastiškas, pakėlėte kartelę ir visai nesvarbu, kad nelaimėjote.
Nežinau, kodėl nepalaikom savų. Jei grįžta nelaimėję, apdergiam purvais. Mano nuomone, turim bet kuriuo atveju palaikyti tautos atstovus, net ir tuomet, jei jie mums nepatinka. O “Eurovizija”, bent jau atrankos Lietuvoje, yra gera galimybė jauniems nežinomiems atlikėjams, prisistatyti ir parodyti savo autorines dainas. Tai praktiškai vienintelė galimybė.
- Prieš trejus metus buvai niekam nežinomas. O dabar gali pasigirti keliais apdovanojimais. Pameni savo pirmą kartą didžiojoje scenoje?
Viskas prasidėjo nuo “Dainų dešimtuko”. Tai buvo pirmas kartais, kai sąmoningai supratau, jog esu didžiojoje scenoje. Grojo gyva grupė, o aš dainavau “Oh happy day” ir jos pavadinimas tikrai atitiko mano savijautą. Tiesa, virpėjo ne tik kojytės, bet viską prisimenu su didžiausiu malonumu. Po pusės dainos supratau, kad nebenoriu nuo ten nulipti. Vadinasi, viskas buvo teisinga.
“Pasikroviau” psichologiškai ir supratau, kad muzika, kuri lydėjo mane visą gyvenimą, ne veltui. Tai, matyt, prigimtiniai dalykai, talentas. Ir man tai svarbu. Kol kas nieko kito nenorėčiau keisti. Turiu daug abejonių, bet nesiblaškau ties tais dalykais, kuriuos tikrai noriu daryti. Kas man teikia laimės, prasmės - tai vertybė. Dabar tiksliai žinau, ką noriu daryti.
- Viename interviu minėjai, kad atsisakei lietuviškų patiekalų ir skanauji tik salotas. Ar čia scena privertė keisti mitybos įpročius?
Valgau iš esmės viską, tik vengiu vadinamojo greito maisto. Esu žemaitis ir bulvės man yra tiek energijos šaltinis, tiek ir atsigavimas. Valgau ir bulvinius blynus, ir vėdarus, ir cepelinus. Tai vieni mėgiamiausių mano patiekalų. Tiesą sakant, niekada jų ir nebuvau atsisakęs. Aišku, būna mėnesių, kada turiu pasispausti dėl mitybos. Bet tai ne dėl scenos, o labiau dėl geros savijautos.
Požiūris į sveiką gyvenimo būdą visų pirma yra auklėjimo dalykai. Nuo mažų dienų sportavau su tėčiu, kuris mane mokė sveikos gyvensenos. Man tai svarbu. Jei nors savaitę nenueinu į sporto klubą, pradeda skaudėti visą kūną. Turi būti kūno ir sielos harmonija.
- Per atranką į “Euroviziją” tavo pasirodymas daugeliui priminė pop karalių Maiklą Džeksoną. Ar tau jis autoritetas?
Didžiausias autoritetas - tėtis. Daugiausiai kritikos nuo jo ir gaunu. Jis griežtas, bet teisingas ir mes neleidžiam vienas kitam gražbyliauti. O Maiklas Džeksonas, kaip ir grupė “Queen”, man yra pavyzdžiai, kurie diegia vertybes, jų muzika keitė pasaulį.
