Klausimas:
Kokie yra abiejų pusių tikslai, kurių jos siekia pokalbio metu?

Atsakymas: Pokalbiu siekiama nustatyti, ar egzistuoja tinkamas derinys tarp kandidato gebėjimų bei įgūdžių ir kompanijos poreikių. Pokalbis taip pat padeda dalyviams suprasti, kaip kandidatuojantis prisitaikys prie kompanijos kultūros.

Klausimas: Ar pokalbio metu kandidatas tikrai atskleidžia visas savo gerąsias ir blogąsias puses, o klausinėjantysis turi apsiriboti tik tam tikrais klausimais?

Atsakymas: Abi šios problemos egzistuoja pokalbiuose dėl darbo. Kandidatai dažniausiai sako tai, ką, jų manymu, klausiantysis norėtų girdėti ir mūsų visų mintis bei veiksmus riboja tam tikri prietarai, nepriklausomai nuo to, ar mes juos pripažįstame, ar ne. Dėl šios priežasties paprastai ir siekiama apklausti kuo daugiau kandidatų ir patikrinti, kaip jie elgiasi skirtingoje aplinkoje.

Pokalbio metu aš užduodu pačius netikėčiausius klausimus. Pavyzdžiui: „kokią knygą neseniai perskaitei?“ arba „kokia yra tavo gyvenimo svajonė?“ Aš taip pat prašau žmonių atlikti su darbu susijusius testus ir tuomet vaikštau aplink juos. Vaikščiodama aplinkui aš klausiu kandidatų, kaip jie spręstų problemą „X“ arba kaip reorganizuotų darbo vietą „Z“. Mes ieškome kūrybingumo ir esminių įgūdžių bei žinių.

Klausimas: Ar yra daug gandų ir mitų apie pokalbius dėl darbo, kuriuos šiandien norėtumėte išsklaidyti?

Atsakymas: Pakvietimas į pokalbį reiškia, kad jūs jau praėjote keletą kompanijos atrankos etapų. Tai reiškia, kad jūs esate laikomas kvalifikuoti kandidatu. Jūsų užduotis pokalbio metu yra atrasti savo vietą, o ne parduoti save. Žinoma, savęs pardavimo elementas egzistuoja, tačiau tai nėra pats svarbiausias interviu aspektas. Kvalifikacija, patirtis, tarpasmeninis bendravimas, sąžiningumas, kūrybingumas, išsilavinimas, interesai, kultūra ir tikimas darbui yra svarbiausi jūsų akcentai.

Klausimas: Kokias klaidas dažniausiai daro kandidatai pokalbio metu?

Atsakymas: Meluoja – apie kvalifikaciją, išsilavinimą, darbo patirtį – tai yra klaida, nes mes viską išsiaiškinsime. Kai abejojama jūsų sąžiningumu, visa kita tampa nebesvarbu ir meluojantį žmogų mes atleidžiame.

Kita problema, kurią aš įžvelgiu, tai, kad kandidatai bet kokia kaina siekia gauti darbą. Tuo tarpu jų tikslas būtų surasti tinkamą darbo ir kompanijos derinį. Niekas nebus laimingas, jeigu kandidatas taip susuks atsakymus, kad bus priimtas darbui į jam visiškai netinkančias pareigas.

Taigi sąžiningi atsakymai dėl pageidaujamos darbo aplinkos ar pageidaujamo autonomijos laipsnio yra svarbūs. Neleiskite, kad jus suprastų neteisingai. Būkite tuo, kuo esate.

Klausimas: Dažnai sakoma, kad pokalbiui turėtų vadovauti kandidatas. Tačiau kandidatai bijo pasirodyti nekultūringi. Kaip gi reikėtų elgtis?

Atsakymas: Aš neleidžiu kandidatams vadovauti pokalbiui; nemanyčiau, kad tai yra nekultūringa, tačiau tai nepadėtų kandidatui įsidarbinti mūsų organizacijoje. Manau, kad tai yra blogas pavyzdys. Pokalbiui turi vadovauti kompanijos atstovas. Tačiau kandidatui turi būti suteikiama pakankamai laiko užduoti jam rūpimus klausimus ir pademonstruoti jo įgūdžius bei pasiekimus.

Klausimas: Dažnai pokalbis užbaigiamas tokiu klausimu: „Ar yra kas nors dar, ko norėtumėte mūsų paklausti?“ Ką į tai reikėtų atsakyti?

Atsakymas: Kandidatai dažnai atsako, kad mes jau atsakėme į visus jų klausimus. Taip atsakyti yra geriau nei kurti dirbtinius klausimus. Tai yra galimybė jiems sužinoti tai, ko iki šiol neišsiaiškino. Daugelis galėtų paklausti, ko galima pasiekti šiose pareigose. Tuomet aš jiems pasakau, kad viskam savas laikas ir taip toliau.

Klausimas: Kartais kandidatai atsineša, pavyzdžiui, laikraščio straipsnį apie save, kad padidintų patikimumą. Ar taip elgtis yra tinkama, net jeigu tai netikėta?

Atsakymas: Aš neprieštarauju, kad pokalbio metu būtų parodyti žmogaus darbo rezultatai. Dažnai juos kandidatai atsiunčia kartu su gyvenimo aprašymu, kad padidintų savo galimybes būti pakviesti į pokalbį.

Klausimas: Jeigu į klausimą reikia atsakyti ne subjektyviai, o kandidatas nežino atsakymo, ar yra geresnis sprendimas nei paprasčiausiai pasakyti „atleiskite, aš nežinau“?

Atsakymas: Aš manau, kad nieko blogo, jeigu žmogus prisipažįsta kažko nežinantis. Tačiau dar geriau, jeigu kandidatas atsako „tačiau siekdamas surasti atsakymą, ieškoti pradėčiau ten ir ten“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją