Ne tik galvos, bet ir antakių, blakstienų. Besiaiškindamos, kas ir kodėl joms nutiko, moterys neretai išgirsta retą diagnozę – alopecija ( nuplikimas). Tai reta agresyvi liga, pažeidžianti plaukų svogūnėlius.
Neretai pirmieji židininio nuplikimo simptomai pasirodo paauglystėje ar vaikystėje, kartais ir vyresniame amžiuje, kai galvos plaukai išslenka židiniais. Galimas vyriško tipo galvos plikimas, kai iškrenta plaukai viršugalvyje.
Vengia išeiti iš namų
Audronė (tai pakeistas jaunos moters vardas) plikti pradėjo būdama vos trylikos. Galvos plaukai iš pradžių retėjo nedideliuose ploteliuose. Mergaitė savo bėdą slėpė nuo visų. Net nuo tėvų. Ji tapo namisėda, mokykloje persėdo į paskutinį suolą, kad klasiokai nepastebėtų, kaip retėja jos plaukai, bet nemalonių pravardžių neišvengė. Kai plaukai imdavo augti ploteliais, labai nudžiugdavo, tačiau jos viltis greitai suduždavo, kai jie staiga vėl imdavo kristi.
Peruką Audronė įsigijo dar besimokydama mokykloje. Su juo atsiėmė ir brandos atestatą. Tada dar turėjo natūralias blakstienas ir antakius. Tačiau ir jais džiaugėsi nebeilgai. Bandydama išgelbėti plaukus mergina išleido ne vieną tūkstantį litų: pirko įvairius maisto papildus, losjonus nuo plikimo, išbandė procedūras, kurias rekomendavo tradicinės ir alternatyviosios medicinos specialistai, kreipėsi net į ekstrasensus. Tačiau niekas nepadėjo.
Dabar Audronė gelbstisi priklijuotomis blakstienomis, nupiešta antakių linija, skarelėmis, kepurėmis, perukais ir uždėtinėmis plaukų sruogomis ir svajoja pasidaryti ilgalaikį makiažą.
Ji neslepia, kad kartais ją apima visiška neviltis. Bet vėliau ramina save, kad jai nieko neskauda, ji gali keliauti, dirba. Tačiau taip norėtų turėti plaukus ir nesulaukti tiek daug smalsių praeivių žvilgsnių gatvėje.
Plikas vyras – vyriškas, moteris – serga
Vyrai ir moterys plaukų turi vienodai, nors moterims barzdos ir ūsų plaukai neišsivystę ar tėra gyvaplaukiai, plaukuotumo išsidėstymas lemia antrinius lytinius požymius.
„Labai plaukuoto vyro brandos metais didėja plaukuotumas veido ir kitose kūno vietose, o viršugalvio plaukai silpnėja, slenka. Tai nulemta genetiškai, dėl to nereikia išgyventi. Jeigu iš viršugalvio krenta plaukai moterims – jau patologija“, – pastebi Kauno medicinos universiteto klinikų Endokrinologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Gintautas Kazanavičius.
Moteris plikti kaip vyras gali dėl vyriškų hormonų pertekliaus organizme ar dėl įvairių kitų patologijų: vitaminų stokos, po gimdymo, įvairių ligų, pavyzdžiui, skydliaukės hormonų sutrikimo ar vyriškų hormonų pertekliaus, kurį gali sukelti antinksčių, kiaušidžių, galvos augliai arba augliai, gaminantys hormonus, vartojant kai kuriuos vaistus ar besilaikant nesubalansuotos dietos, badaujant.
Židininis plikimas
Galvos plauko amžius yra apie 6 mėnesiai, tada jie pasensta ir iškrenta. Prof. Kazanavičius galvos plaukus kartais lygina su medžiais miške. Kaip seni medžiai iškertami ar išvirsta, o miškas toliau gražiai žaliuoja, taip, išslinkus keliolikai ar keliems tūkstančiams plaukų, galvos plaukuotumas nenukenčia. Tačiau jeigu atvažiuoja medkirčiai ir iškerta visą plotą, jaunus ir senus medžius, turime pliką laukymę, kuri po kiek laiko ataugs. Panašiai ir su plaukais.
Kai nervas, kuris pasiekia ir inervuoja tam tikrą plaukų šaknelių plotą, „susipainioja“, iš laukymės išvelka ne po vieną medį, o visus iš karto, šis plaukų plotelis iškrenta lopu, po 4-6 mėnesių jie pradeda ataugti, pradžioje silpni plaukeliai, po to – normalūs.
„Prasidėjus židininiam plikimui (taip gali būti po stresų, įtampų), žmonės puola tepti galvą įvairiais losjonais, tepalais. Jeigu plaukų ataugimo ciklas su tuo sutampa, garbė tenka tepaliukams. Tačiau jie nepadės, kai atsiranda autoagresija prieš plauko svogūnėlį, ir nelieka nė vieno plaukelio. Tai plaukams pati nepalankiausia prognozė. Mat, netekus plaukų dėl įvairių priežasčių: apykaitos endokrininių ligų, auglių, vitaminų stokos, badavimo, juos galima susigrąžinti pašalinus šių bėdų priežastis, o autoagresija prieš plauko svogūnėlį – nepagydoma.
Žmonėms reikia neprarasti gyvenimo džiaugsmo, galima įsigyti gražų peruką ir pasidaryti makiažą, o ne nervintis ir mokėti pasakiškus pinigus, tikintis atrasti stebuklingą vaistą“, – sako prof. G.Kazanavičius.
Pasak jo, plaukų silpnumas, slinkimas yra susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais, o autoagresijos prieš plauko svogūnėlį priežastys nėra aiškios. Manoma, kad taip nutikti gali dėl psichologinių traumų, apsinuodijus sunkiaisiais metalais, radiacijos.
„Šios ligos priežastys nėra aiškios. Galima spėti, kad tai net evoliucinis dalykas. Gal po 1000 metų visi žmonės taip atrodys“, – svarstė KMUK universiteto klinikų Endokrinologijos klinikos vadovas.
Tenka susitaikyti
Kaip žmogui susitaikyti su šia liga? Audronė sužinojo, kad kai kuriose šalyse sergantiesiems alopecia areata psichologų ar psichoterapeutų konsultacijos kompensuojamos, jiems apmokami net perukų kaštai, apie ką lietuviai nedrįsta net svajoti.
„Galvos plaukai yra grožio elementas, todėl žmonės sunkiai išgyvena jų netektį. Bet jeigu taip nutinka, nereikia dramatizuoti situacijos. Ši liga, tam tikra būsena, kai netenkama plaukų, kenkia grožiui, o gyventi netrukdo, nesusijusi su gyvybinėmis funkcijomis“, – akcentuoja prof. G. Kazanavičius, prisimindamas, kad kai kur plaukai nėra pageidaujami, moterys iš pažastų, nuo kojų stengiasi pašalinti plaukus.
Profesorius įsitikinęs, kad sergantieji šia liga gali išsiversti ir be psichologų ar psichoterapeutų pagalbos. Jis teigė turėjęs ne vieną pacientę, kurios nesunkiai susitaikė su plaukų netektimi, ramiai gyvena, ištekėjo, turi gražias šeimas.
„Tai rimta problema, kurią reikia įveikti, nugalėti visuomenės įdiegtą nuomonę, kad jeigu tu išsiskiri iš kitų, negali būti laimingas. Daugelyje šalių daugiau pasiekta, kad į kiek kitokius negu dauguma žmones nebūtų žiūrima įtariai, jie jaustųsi laimingesni, nebūtų varstomi nuostabos žvilgsniais. Nei vyrai mažiau myli tokias moteris, nei jos patiria mažiau gyvenimo džiaugsmo“, – kalba profesorius.
Patarimai profilaktikai
Ši liga paveldima? G. Kazanavičius įsitikinęs, kad autoagresija prieš plauko svogūnėlį nėra paveldima. Gali būti paveldimi įvairūs patologiniai sindromai, kurie lydimi silpnų plaukų ar plikimo. Bet sporadinio išplikimo, perduodamo vienos kartos šeimos narių kitiems, 30 metų darbo patirtį turinčiam endokrinologui neteko matyti, juo labiau neteko gydyti plinkančių dėl paveldimumo kelių tos pačios šeimos narių.
Ką reiktų daryti, norint išsaugoti stiprius plaukus?
„Stengtis valgyti maistą, kuriame būtų gausu įvairių mineralų, vitaminų. Mes gyvename lietaus išplautame dirvožemyje, todėl mums trūksta įvairių mikroelementų, pradeda lūžinėti, slinkti plaukai, sulėtėja kalba, blogėja atmintis. Turėtume vartoti daugiau žuvies taukų, nes plaukams labai svarbūs juose esantys vitaminai A, E, D, mikroelementai. Mums dažnai trūksta ir jodo, seleno kurie labai reikalingi skydliaukei“, – akcentavo prof. G. Kazanavičius.
