Pašnekovė įsitikinusi, kad smagus bendravimas prie stalo, ragaujant gardų maistą, taip pat teikia įkvėpimo tolesniems darbams, pozityviam mąstymui ir, žinoma, pakelia nuotaiką...
Lilija Žadeikytė laiko save tikra žemaite, mat ir yra kilusi iš to krašto. Nors dabar jau daug metų gyvena Vilniuje, nepamiršta kasdienį meniu paįvairinti iš gimtinės „atsivežtais“ tikrais žemaitiškais patiekalais. Na, kad ir šį kartą, nutarusi mus pavaišinti tradicine cibulyne – sriuba, kurią žemaičiai dažniausiai valgydavo per Kūčias ar pasninką. Prisipažinsime – gardus pasirodė tas neįmantrus patiekalas.
Lilija labai akylai saugoja iš mamytės kulinarinių užrašų paveldėtus receptus, mat ji buvusi puiki šeimininkė. Virtuvėje stengėsi neatsilikti ir tėvelis, tarp artimųjų garsėjantis kaip nepralenkiamas sriubų virėjas. Moteris prisimena, kad čia jau niekas neįstengdavęs pralenkti tėvelio, o mama taip pat gamindavusi labai gardų maistą. Prisimenanti skanų, kartu netradicinį pyragą, kurį vaikystėje kepdavo mama.
Pašnekovė pasakoja, kad daugel metų tarsi nedrįsusi kepti šio pyrago, nes atrodydavę, kad jis labai sudėtingas, sunkiai pagaminamas. Tačiau tarsi ir dėkinga, kad susiklostė tokia situacija, kai nutarė susirasti minėto pyrago receptą ir jį iškepti. Dabar netradiciniu pyragu su virtomis bulvėmis galės gardžiuotis ir visos „Šeimininkės“ skaitytojos.
Klaipėdoje prabėgusi vaikystė Lilijai Žadeikytei kelia daug malonių prisiminimų. Pokario metais gyvenimas buvęs nelengvas. Šeima gyvenusi teatre, o iš žvejybos grįžtantys žvejai niekuomet nepamiršdavę pabelsti šeimininkei į langą ir pasiūlyti šviežios žuvies. Anot Lilės, jai, vaikui, buvo labai smagu stebėti, kaip mama per langą derasi su žvejais, o pastarieji savo laimikį siūlydavę kibirais.
Tuomet už 5 rublius pasiūlytas kibiras ungurių, plekšnių ar stintų atrodė kaip neįperkama brangybė, tačiau žvejai visuomet nusileisdavę ir galiausiai parduodavę vos už 2 rublius. Todėl šviežių šių jūros gėrybių namuose niekada netrūkdavę, o visi laisvi indai buvo pilni marinuotos žuvies. Matyt, dėl to žinoma aktorė šio produkto jaučia atsivalgiusi iki šiandien.
Dabar Lilė (taip ją vadina draugai ir pažįstami) jau pensininkė, todėl turinti pakankamai laiko ne tik savo mėgstamam užsiėmimui – skiautinių siuvimui, bet ir maisto gamybai. Patinka jai gardžiu patiekalu palepinti užsukančius vaikus ar kokiu saldėsiu nustebinti vaikaičius. Šeimyna mėgsta skanauti įvairius apkepus: daržovių, varškės, mėsos. Juos lengva paruošti, o ir nemenką būrį svečių galima pamaitinti.
Štai minėtasis daržovių pyragas jau tapęs tarsi tradicinis, kai po ilgų kelionių, aplankiusios tarptautines skiautinių parodas, susirenka skiautininkės. Moteris žino, kad ir kitais metais jį keps, tik jau kiek kitokį – improvizuotą, nes nuobodybė jai „nedraugas“. Ir kasdieniame gyvenime Lilija nesiskundžia sunkiu gyvenimu, nebėdoja, bet pati stengiasi jį padaryti linksmesnį, spalvingesnį ir, žinoma, sveikesnį (nes daug vaisių ir daržovių augina pati savo sode). Moters gyvenimo devizas „Ką nors sugalvosim“ taip pat labai įkvepia...
Vaikystės bulvinis pyragas
20 sumaltų gvazdikėlių, 2 šaukšteliai cinamono, pusantro šaukštelio kepimo miltelių, 2 stiklinės cukraus, 3 stiklinės miltų, 8 su lupenomis virtos bulvės, 200 g sviesto.
Bulves su lupenomis išvirti iš vakaro, nulupti ir sutarkuoti smulkia trintuve. Sumaišyti visus sausus produktus. Sausą mišinį palaipsniui pilti į tarkuotas bulves ir, šakute maigant, jungti į vientisą masę. Tada supilti ištirpytą sviestą ir masę gerai išsukti. Dėti į riebalais išteptą kepimo indą ir kepti vidutinio karštumo orkaitėje, kol pyragas gerokai patamsės. Mediniu smeigtuku patikrinti, ar iškepė. Pyrago viršų galima apibarstyti miltiniu cukrumi. (foto Lile 001)
Daržovių pyragas
Šaldytų daržovių pakelis (gali būti pačios įvairiausios daržovės: šparaginės pupelės, morkos, bulvės, žiediniai kopūstai, Briuselio kopūstai, brokoliai ir t.t), po 200 g majonezo, grietinės ir tarkuoto fermentinio sūrio, kiaušinis, kupinas šaukštelis sodos ar kepimo miltelių, stiklinė miltų, druskos, pipirų ar kitų mėgstamų prieskonių.
Majonezą sumaišyti su grietine ir paskaninti aštresniais prieskoniais. Supilti kepimo miltelius, o jei bus dedama soda, tada ją reikia nugesinti su citrinos rūgštimi ir šlakeliu vandens. Įmušti kiaušinį ir viską išplakti. Paskaninti prieskoniais. Suberti miltus ir užmaišyti tirštoką tešlą.
Didesnę dalį tešlos supilti į kepimo indą, suberti šaldytų (neatitirpintų) daržovių mišinį, pabarstyti prieskoniais, užpilti likusią tešlą, išlyginti paviršių bei pabarstyti tarkuotu sūriu. Pirmąsias 15-20 min. kepti karštoje orkaitėje (200 C), o vėliau kaitrą sumažinti iki 120-150 C ir kepti dar apie pusvalandį, kol gražiai apgels paviršius. (foto Lile 009)
Grybų užkandėlė
Norimas kiekis šviežių pievagrybių ir kaip blynams užmaišytos tešlos dubenėlis, riebalų kepti.
Grybus kruopščiai nuplauti ir nudžiovinti. Tada panardinti į tešlą ir kepti įkaitintuose riebaluose. Grybų užkandėlė labai skanu su toje pačioje tešloje pamirkytais ar įprastiniu būdu riebaluose iškeptais svogūnų žiedais. (foto Lile 006)
Žemaitiška cibulynė su bulvėmis
1-2 silkės su kaulais, didelis svogūnas, pipirų, acto, litras virinto vandens.
Nors tikroji žemaitiška cibulynė ruošiama iš keptos lauže arba ant žarijų silkės, šiuo atveju bus naudojami tik silkės kaulai. Juos reikia suvynioti į foliją ir šiek tiek pašutinti karštoje orkaitėje, kol pasklis būdingas kvapas. Tada silkės kaulus išvynioti, sudėti į dubenį, užpilti verdančiu vandeniu ir 1-2 valandas palaikyti. Paskui skystį nukošti, pridėti maltų pipirų, griežinėliais supjaustyto svogūno, įpilti acto pagal skonį. Sriubą valgyti šaltą su karštomis bulvėmis, kurios išverdamos su lupenomis.
Obuolių terliukai
(Iš mamytės receptų knygos)
Po 4 šaukštus maltų riešutų ir aliejaus, 4 obuoliai, 100 g medaus.
Terliukams tešlą užmaišyti kaip blynams iš vandens, miltų, 2 kiaušinių ir žiupsnelio druskos. Obuolius nuplauti, nusausinti, nulupti ir neperpjovus pašalinti sėklalizdžius. Tada supjaustyti riekelėmis. Jas įmerkti į tešlą, paskui šiek tiek pakepinti įkaitintame aliejuje, išgriebti ir įmerkti į pakaitintą ir su riešutais sumaišytą medų. Tada riekelę staigiai panardinti į šaltą vandenį, kad medaus glazūra atvėstų ir sustingtų. Terliukai valgomi kaip saldus gardėsis.
