Visą iki šiol buvusį gyvenimą gyvenome darniai, esame tikrai prisirišę vienas prie kito. Auginame dukrytę, buvome pradėję galvoti apie antrą vaiką, bet dabar ji stovi kryžkelėje ir nežino ką pasirinkti. Esame sutarę, kad kol ji nepasirinks kelio, su juo nesusitikinės, bet tokioje dviprasmiškoje situacijoje ilgai gyventi negaliu ypač kai žinau, kad darbe susitinka kasdien ir netgi jei liktų su manimi, jis taip pat liks ten. Pakeisti darbo žmona labai nenori – pradirbo ten daug
metų, užsitarnavo pagarbą ir pripažinimą, geras darbo sąlygas.
Kaip jai padėti apsispręsti, kokiais veiksmais galėčiau ją išlaikyti, susigrąžinti meilę? Mane ji vadina idealiu vyru - mylinčiu, rūpestingu ir atsidavusiu, bet jausmų man nėra arba nesusivokia, ką jaučia. Žino tik, kad myli jį, o jis ją, ar gali turėti su juo ateitį taip pat nesuvokia. Bet gal tai tik trumpalaikis susižavėjimas, kaip tai nustatyti?
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
JEI ŽMONA ĮSIMYLĖJO
Neištikimybę, kaip ir šiaip intymius ryšius, galima suskirstyti į tris rūšis:
Seksualinis nuotykis iš geismo, viskas baigiasi po vieno – dviejų karto;
Romantinis įsimylėjimas, tęsiasi kelerius metus;
Ilga prieraiši meilė, tęsiasi dešimtmečiais.
Parodyti, ar jūsų žmona susižavėjo trumpam laikui, gali tik laikas. Klausti žmonos, kas bus, neverta. Romantiniai susižavėjimai neatsiklausia mūsų, ar jiems ateiti, ar ne. Dažniausiai susižavėjimai patraukia mus savo panašumu į iki tol neaktyvią, snaudžiančią mūsų sielos pusę: tarkime, kontrastu: pavyzdžiui, žmona gyveno nuobodžiai, o štai atsirado įdomumas, paslaptis, intriga.
Arba kitoks kontrastas - turėjo ramų, jautrų vyrą, o patraukė energingas, veržlus „blogiukas“. Čia traukia būtent naujumas, nepanašumas į tai, kas buvo. Ir savotiškas sąskambis su sielos dalimi, kuri buvo užslopinta. Ir tai palyginus greitai praeina. Ypač jei tokio nuotykio kaina yra didelė.
Ir nors sakoma, kad toks susižavėjimas tęsiasi apie trejus metus, po to jis gali virsti apsisprendimu būti kartu. O taip atsitinka, jei partneriai suranda daug panašumų, kas juos suartina. Jeigu jūsų žmonos draugas už jus artimesnis jai savo tikėjimu, kultūriniu lygiu, pažiūromis ir įpročiais, jis laimi: toks panašumas leidžia žmonėms būti kartu ilgą laiką. Jei jis tiesiog egzotiškas, o jūs į savo žmoną esate panašus daugeliu aspektų, laimite jūs. Todėl žiūrėti į jūsų žmonos pažadą galima rimtai. Moterys retai kada juokauja jausmų srityje.
Kartais atsidūrę jūsų vietoje vyrai ima lyginti save su savo varžovu: ar jis nėra gražesnis, ar turtingesnis? O kai ką tai netgi pastumia susidomėti sportu, išlavinti kai kurias savybes. Tuomet konkurencija išeina į gera. O kas tikrai neišeina į gera, tai patologinis pavyduliavimas.
Tuomet jums kartais nuo karto kyla įkyrus noras patikrinti, su kuo žmona kalba telefonu, kam ji rašo SMS ir elektroninius laiškus, kur ji būna jums nematant. Vakarais, lyg kas už liežuvio trauktų, kyla audringi santykių aiškinimaisi ir kaltinimai. Kartais vyrai ima graudžiai verkti, kaltinti save, o kartais - pulti žmoną. Visa tai, žinoma, iki tam tikros ribos yra natūralu. Tačiau menkina vyrą moters akyse. Tačiau vaidinti akmens statulos taip pat neverta - be to, kad tai sukeltų žmonos nepasitikėjimą, jūsų situacijoje dar ir kenktų sveikatai.
Optimalus dalykas - sakyti žmonai atvirai, ką jaučiate: silpnumą ar nuoskaudą, viltį ar užuojautą, pavyduliavimą ar nepasitikėjimą. Ir tuo pat metu leisti žmonai papasakoti apie save: galbūt ji atskleistų jums ir svarbiausią dalyką: kas pastūmėjo ją į to vyriškio glėbį.
Jeigu jūs domitės, kodėl tai daro kitos moterys, galiu jums pasakyti tik tiek: tikrai ne dėl sekso.
Dažniausia priežastis - emocinio gyvumo trūkumas, kai namuose nevyksta nieko, kas jaudintų, kas būtų įdomu, kas leistų jai jaustis jums patrauklia moterimi, o jums - patraukliu vyru. Galų gale, universali priežastis - kai abu nustoja domėtis vienas kitu, puoselėti savo ryšį. Neretai tai stebina: argi neužtenka tiesiog apsigyventi kartu ir laikytis padorumo normų? Argi ne taip gyvendavo seneliai ir tėvai: tiesiog susituoki ir gyveni iki mirties tik su vienu žmogumi?
Tai - ilga istorija, kai santuoka ir meilė nedraugavo. Senosios santuokos rėmėsi ne meile, o šeimų susitarimu ir finansinės padėties užtikrinimu. Santuokinė meilė buvo nepatariama, o seksui ir romantikai tarnaudavo meilužiai ir meilužės.
Dėl ko tik nesituokdavo žmonės: dėl tikėjimo, dėl žemės, dėl pavardės ir titulo, dėl tradicijos ir viešosios nuomonės, dėl solidumo. Ir tik palyginus neseniai ėmė tuoktis iš meilės. Todėl būtent meilė, t.y. gyvas emocinis ryšys, tapo santuokos pateisinimu.
„Aš gyvenu su tavimi tol, kol tarp mūsų yra jausmai“. Taigi, tenka būti ir vyru, ir romantiniu meilužiu. O jausmai - dalykas kaprizingas, ypač jei nemoki jų reikšti ir ypač jei visą dėmesį skiri tik pinigams, vaikams ir ūkiui. Taigi, šiuolaikinės santuokos yra labai trapios ir labai dažnai patiria išbandymą neištikimybe.
Kaip tik tokį išbandymą patiria jūsų santuoka. Kažin, ar yra garantuotų būdų ją išlaikyti... Tačiau jei jums iš tiesų rūpi jūsų ryšys, jei jūs esate ar norite būti save gerbiančiu žmogumi, geriausias kelias jums - prisipažinti: kažkas jūsų santuokoje buvo ne taip, ir tai reiškia, kad kažką galima keisti.
Jei jūsų žmona nesutinka, jei ji jaučia, jog tai būtų per didelis darbas – atgaivinti jūsų ryšį - teks gerbti jos pasirinkimą. Jokiu būdu neverta „padėti“ jai apsispręsti, nes šis „padėjimas“ iš tokio suinteresuoto asmens, kaip jūs, neišvengiamai virstų spaudimu. O į spaudimą žmonės reaguoja pasipriešinimu.
Vaisingesnis kelias išlaikyti ryšį su partneriu - paleisti jį į laisvę. Kad tai įvyktų sklandžiai, vertėtų žiūrėti į save, į žmoną ir į ateitį ne kaip į stabilų pastatą, o kaip į besikeičiantį procesą. Tarsi du upeliai tekėtų labai arti vienas kito, kartais susiliedami. Stabilus pastatas gali tik sugriūti, todėl norisi iš baimės jį saugoti. O tekantys upeliai teka laisvai, ir nors būna arti vienas kito, netrukdo, o tik papildo vandeniu ir save, ir savo palydovą.
Upeliui reikia tik vieno - tikėjimo, kad ten, kur jis teka, yra jūra. Į kurią mes galų gale visi įtekėsime.
Tikiu, kad ir jūs galite patikėti savo ateitimi.
Sėkmės.
Olegas Lapinas
Turite problemą, kurios negalite išspręsti? Rašykite psichologui@delfi.lt.
