Šeštadienį Knygų mugėje vieno skaitytojo paklaustas, ar sutikęs švietimo ir mokslo ministrą nepasiūlytų „Sofijos pasaulio“ įtraukti į mokykloje privalomų perskaityti knygų sąrašą, J. Gaarderis atsakė: „Jei sutikčiau finansų ministrą, pasakyčiau, kad knygoms reikia panaikinti PVM. Tai – daug svarbiau.“ Šiuos žodžius auditorija sutiko garsiais plojimais.
Siūlė neužgniaužti filosofų vaikuose
Rašytojas pasakojo talentą savyje atradęs labai anksti: „Kai man buvo 11 metų, staiga supratau, kad esu didžiulio pasaulio, paslapties dalis. Ėjau pas mokytojus, suaugusius žmones klausdamas: argi ne nuostabu? Ar tai normalu? Man visi sakė: ne, nemąstyk, tai visiškai normalu. Man pasirodė, kad suaugusieji kone cenzūruoja mane. Būtent tai mane įkvėpė.“
Anot J. Gaarderio, tas suvokimas buvo tarsi pabudimas iš vieno sapno ir perėjimas į kitą. „Visatoje yra šimtai tūkstančių gyvų sielų. Stephenas Spielbergas yra sukūręs filmą apie ateivius „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“, – kalbėjo mugės svečias. – Jei pamatome skraidančią lėkštę, mes patiriame pirmo laipsnio kontaktą, jei prieiname prie lėkštės, užsimezga artimas ryšys, o jei įeiname į vidų ir galime paliesti ateivį, atsiranda trečio laipsnio kontaktas. Aš patyriau artimą ketvirto laipsnio ryšį – kiekvieną rytą pabundu savo lovoje su ateiviu. Tai esu aš. Atsikeliu, einu į vonios kambarį, pasižiūriu į veidrodį ir klausiu: kas tu esi? Ar yra vilties tokiam tipui, kaip tu.“
Visi vaikai yra smalsūs – būtent apie tai pasakojama „Sofijos pasaulyje“. Anot J. Gaarderio, vaikai prieš miegą dažnai mėgsta klausinėti: kodėl dramblio nosis ilga, ar dabar mus mato angelai, kodėl mirksi žvaigždės, tačiau mama liepia miegoti. „Mes visi gimę filosofais. Svarbu neužgožti vaiko nuotabos, nenutildyti jo klausimų“, – tvirtino svečias ir siūlė prisiminti Hanso Christiano Anderseno pasaką „Nauji karaliaus drabužiai“, kurioje tik vaikas išdrįso pasakyti, kad karalius nuogas.
J. Gaarderis prisiminė vieną amerikietę, kurios dukra, klausydama JAV prezidento kalbų, kurias jis visą laiką baigdavo fraze: „Dieve, laimink Ameriką“, kartą pasidomėjo: „Kodėl jis prašo laiminti Ameriką, o ne pasaulį? Juk dievas neturi paso.“
Apie Lietuvą prisimintų tik pasakojimus, o ne faktus
Vieni rašytojai, pasakojo svečias, kuria, nes jiems patinka dirbti su kalba. Kiti turi ką pasakyti kitiems – šiems save priskyrė J. Gaarderis. „Aš rašau, nes noriu kažką išreikšti. Norėjau parašyti lengvą įvadą į filosofijos vadovėlį. Atsimenu, parašiau pirmą sakinį: „Žmonės visais laikais kėlė sau svarbius kalusimus“. Supratau, kad taip negalima, bus per daug nuobodu. Mečiau tą idėją ir pradėjo kilti mintys apie mergaitę, kuri grįžusi iš mokyklos pašto dėžutėje randa du laiškus su klausimais: kas tu esi ir iš kur kilo pasaulis. Iš to gimė veiksmas. Tai ir yra paaiškinimas, kodėl tą knygą („Sofijos pasaulis“) buvo smagu rašyti. Tai paaiškina, kodėl knyga buvo išversta į tiek daug kalbų ir ją perskaitė tiek daug žmonių.“
Rašytojo žodžiais, mūsų smegenys sukurtos pasakojimams. Nuo seniausių laikų, kai žmonės dėstydavo medžiotojų istorijas, jie gyvena pasakojimais. Smegenys esą nesukurtos enciklopedijoms ar skaitmeninei informacijai. „Jei kas nors papasakotų daug faktų apie Lietuvą, aš susidomėjęs išklausyčiau, bet pamirščiau. Tačiau jei papasakotumėte įdomią istoriją, prisiminčiau ją visą gyvenimą. Mėgstu intrigą. Būdamas vaikas labai mėgau dėliones. Kai man buvo 8-10 metų, užsiimdavau fokusais. Man patinka intrigos, knygose kurti burtus. Kiekvienoje mano knygoje yra bent dvi įdomios istorijos. Mano knygos sukurtos kaip matrioškos, kiniškos dėžutės.“
Dviejų J. Gaarderio knygų pavadinimuose minimi žaidimai: Kabalmysteriet („Pasiansas“) ir Sjakk Matt („Matas“). Rašytojas sutiko, kad ne vienas jo pasakojimas primena šachmatų ar pasianso partiją, yra daugialypiai, sudėtingi ir įvairūs, bet kartu lengvai skaitomi. „Žaidimai teikia įkvėpimą“, – sakė jis.
Nesitikėjo uždirbti iš „Sofijos pasaulio“
J. Gaarderis prisipažino jau seniai galvojantis apie „Sofijos pasaulio“ tęsinį. Norvegijoje visi studentai, nepriklausomai nuo pasirinktos specialybės, turi pusmetį studijuoti filosofijos istoriją. Rašytojas ne vienus metus dėstė filosofiją studentams.
„Kai rašiau šį romaną, maniau, kad knyga bus skirta tik norvegams. Net minties nebuvo, kad ją skaitys kitos tautos, o ypač kad ji bus išversta į 55 kalbas. Žmonai sakiau, kad iš tos knygos neuždirbsime. Tai greitai parašyk, patarė ji. Redaktoriui išsiunčiau 500 puslapių romaną apie filosofijos istoriją paaugliams. Leidykla ilgai dvejojo, ar leisti. Iki šiol esu išsaugojęs elektrotinį laišką savo leidyklai, kuriame rašiau: dėkoju, kad sutikote leisti knygą kultūriniais, o ne komerciniais tikslais. Ir staiga ji tapo pelningiausia knyga, kada nors išleista Norvegijoje“, – juokėsi svečias.
„Sofijos pasaulyje“ pasakojama apie Vakarų filosofiją. Žinodamas, kad romanas bus leidžiamas Indijoje, Kinijoje, Lotynų Amerijoje, eskimų kalba, esą būtų rašęs ir apie kitas filosofijos mokyklas. Todėl dabar J. Gaarderis puoselėja mintį parašyti knygą apie Rytų filosofiją. Jis yra rašęs apie budizmą, induizmą, vedų filosofiją, bet tai buvo vadovėlis gimnazijoms.
Autorius teigė sunkiai galįs pasakyti, kuris filosofas jam artimiausias, nes įvairūs mąstytojai gyveno skirtingais laikais ir dėmesį kreipė į skirtingus dalykus. „Bet jei imčiau vieną, kuris man pats artimiausias, tai būtų Spinoza. Jis visur matė dieviškumą, dėjo lygybės ženklą tarp gamtos ir Dievo. Aš esu tas, kuris Norvegijoje ir Vokietijoje vadinama gamtos romantiku. Gal nesu tikras romantikas, nes garsiai apie tai šneku. Norvegijoje negalėčiau taip aiškinti, kad esu gamtos romantikas. Man artimas ir nacionalinis romantizmas – mėgstu norvegiškus mitus, muziką. Dar esu erotiškai romantiškas. Tai galima suprasti iš knygų „Mergaitė su apelsinais“ ir „Maja“. Esu trilypis romantikas.“
Nelengva J. Gaarderiui ir nurodyti savo knygą, kuri jam būtų arčiausiai širdies: „Jei manęs paklaustų, kurį iš vaikų labiausiai myliu, turėčiau diplomatiškai išsisukti – šitą vaiką myliu dėl to, kitą – dėl ano. Labiausiai didžiuojuosi knyga, kuri lietuviškai neišleista: „Pasiansu“. Mano žmonai labiausiai patinka „Cirko direktoriaus duktė““, – vardijo autorius ir kaip dar vieną mielą knygą paminėjo „Lyg veidrodyje mįslingu pavidalu“.
J. Gaarderis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra įkūręs „Sofijos fondą“, kuris kasmet teikia tarptautinę aplinkosaugos premiją – 100 tūkst. JAV dolerių. „Aktyviai reiškiuosi dėl to, kad esu žmogus. Galbūt aš esu intensyvus žmogus. Jei patiriu neteisybę, noriu visiems apie tai pasakoti. Man visą gyvenimą man rūpėjo aplinkosauga. Kai staiga su žmona pradėjome iš „Sofijos pasaulio“ uždirbti daugybę pinigų, klausėme savęs, ką veiksime su tiek pinigų. Juk žmogui nereikia daugiau pinigų nei pakanka pragyventi.“
Įspūdžiai iš 11-osios Vilniaus knygų mugės:
Arvydo Šliogerio knygos „Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai“ pristatymas:
Galinos Dauguvietytės knygos „Dialogai su savimi“ pristatymas:
