Kiekvieną žiemą, kartais ir porą kartų, jis su draugų kompanija išbando Austrijos, Italijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir kitų šalių trasas bei kalnų šlaitus.
Viena pagrindinių Ischglo pasirinkimo priežasčių buvo galimybė čiuožti „off piste“. Taip vadinamas ekstremalaus sporto mėgėjų dievinamas būdas nuo kalno leistis ne oficialiai pažymėta trasa, o šalia jos arba bet kurioje gražioje, neišvažinėtoje ir, žinoma, pavojingoje vietoje. Šis būdas reikalauja specialių žinių, fizinio pasirengimo bei daug sniego. Kai kuriuose kurortuose jis nėra pageidaujamas ir toleruojamas, nes gali sukelti griūtis arba pareikalauti neatsargių snieglentininkų gyvybės.
„Ischgle nebuvo pavojinga, nes leisdavomės šalia trasų, praktiškai oficialiose vietose. Ten nėra 50-80 metrų siekiančių prarajų ar aštrių uolų. Žinoma, esu išmokęs įvertinti griūčių pavojų. Žinau, kaip ieškoti po sniegu palaidoto žmogaus ir kaip elgtis pačiam, jei užverstų. Visada leidžiuosi tik su šalmu ir esu apsidraudęs, bet šį sykį neprireikė nei apyrankių su GPS davikliais, nei kitos specialios įrangos“, - sakė Š.Karalius. Toks sportas reikalauja ne tik drąsos, bet ir daug ištvermės, nes kartais tenka su snieglente rankose per pažastis siekiančias pusnis klampoti pusvalandį ar ilgiau.
Ischglas ypatingas ir tuo, kad nusileidęs viena kalno puse atsirandi Austrijoje, o kita - Šveicarijoje. Pastarojoje yra „dutty free“ (neapmokestinama) zona, dėl kurios ant kalno budi muitininkai. „Grįžtančius draugus tikrino, ar nesineša į Austriją per daug pigaus alkoholio ar cigarečių“, - juokėsi didžėjus.
Ischgle DJ Karalius jau lankėsi ir prieš penkerius metus. „Buvo likę labai geri prisiminimai, todėl nutarėme grįžti. Kurortas yra šiek tiek „posh“ - snobiškas ir brangokas, bet trasos - nuostabios“, - pasakojo didžėjus. Austrai įsitikinę, kad Ischgle slidinėja vien turtuoliai, bet didžėjų nustebino ir daugybė ten poilsiaujančių lenkų. „Gal Lenkiją aplenkė krizė?“ - išlaidaujančiais kaimynais stebėjosi Š.Karalius.
Kurorte kavos ar karšto šokolado puodelis kainuoja 3-4 eurus, keltuvo bilietas savaitei - 200 eurų, o paprasti apartamentai, kuriuose apsistojo dešimties lietuvių kompanija, per savaitę kiekvienam kainavo po 250 eurų. Visa savaitės kelionė Š.Karaliui atsėjo apie 1000 eurų (apie 3450 litų). Įrangą ir aprangą lietuvis turi nuosavą. „Buvo galima ištaškyti ir daugiau, nes kurortas vilioja išlaidauti. Jame - ir „Pacha“ klubas, ir didžiausia Europoje, maždaug prekybos centro dydžio, slidinėjimo įrangos, aprangos ir aksesuarų parduotuvė, bet man svarbiausia yra trasos. Po dienos taip nuvargsti, kad ne iki klubų“, - juokėsi Š.Karalius.
Vakarais kompanija mėgaudavosi austriška virtuve, kuri DJ Karaliui labai priminė lietuvišką. „Kiaulienos patiekalai, troškinti kopūstai, spirgų padažai ir, žinoma, Vienos šnicelis bei mano mėgiamas vietinis baltas kvietinis alus“, - pasakojo didžėjus.
