Įvairiausių formų
Priekinis automobilio langas gaminamas iš laminuoto stiklo. Nelaimingo įvykio metu jis nesudūžta į smulkius gabalėlius. Šių langų stiklų yra įvairiausių formų ir dydžių, pritaikomi kiekvienam automobiliui. Kiekviena transporto priemonė sukonstruota tik su jai vienai būdingais stiklo tipais. Vienos gali turėti tik 4 stiklų dalis, kitos – 12 ir daugiau. Gali būti tamsinti stiklai ir turintieji atspalvį, stiklai su antenomis, lietaus jutikliais, šildomieji.
Yra du automobilių stiklų tipai – laminuoti ir grūdinti. Grūdinti stiklai nuo smūgio subyra į šimtus smulkiausių gabalėlių, o laminuoti atsparūs dūžiui. Priekinis automobilio langas gaminamas iš laminuoto (trisluoksnio) stiklo, populiariai vadinamo „tripleksu“: jis sudarytas iš 2 sluoksnių stiklo su tarp jų esančia plona vinilo plėvele (PVB – polivinilo butrajalas). Šios 3 dalys sujungiamos esant aukštai temperatūrai ir slėgiui specialiame įrenginyje. Kai nedidelis akmenukas atsimuša į stiklą, dažniausiai įskyla tik išorinis „triplekso“ sluoksnis. Nedaug pažeistą stiklą galima sutaisyti.
Pažymėtina, kad PVB turi būti 0,76 mm storio, nes per nelaimingą atsitikimą išdužus stiklui, kuo mažiau nukentėtų keleiviai. Visi dabar gaminami priekiniai stiklai turi šią specifikaciją, kad atitiktų tarptautinius transporto priemonių saugumo standartus, būtinus mašinų gamintojams. Toks stiklas suteikia net iki 60 procentų didesnį stogo ir statramsčių tvirtumą. Naujesniuose automobiliuose tai dar atrama išsiskleidžiamoms oro pagalvėms. Jei susidūrimo ar virtimo metu priekinis stiklas iškrenta, važiuojančiųjų saugumui ir gyvybei iškyla pavojus, nes jie gali iškristi iš automobilio.
Subyra į dalelytes
Grūdintas stiklas yra tvirtas, atsparus dūžiams. Jis naudojamas visų transporto priemonių šoniniams ir užpakaliniams langams. Technologinio proceso metu įkaitinus stiklą iki aukštos temperatūros ir staiga atvėsinus, gaunamas grūdintas stiklas. Taip apdorotas jis iki 10 kartų stipresnis nei tokio pat storio negrūdintas. Jis neskyla į aštrias šukes, o sutrupa į begalę mažyčių, kelių milimetrų dydžio gabaliukų. Jie nėra tokie pavojingi vairuotojui ir keleiviams.
Pagal europinius standartus 25 kvadratinių centimetrų stiklo plote turi būti mažiausiai 40 ir ne daugiau kaip 400 sudaužyto stiklo gabalėlių. Jei bus mažiau nei 40, didelė tikimybė susižaloti, o jei daugiau nei 400, nemaža tikimybė, kad stiklo dulkės gali patekti į kvėpavimo takus. Šie standartai pripažįstami visame pasaulyje.
Įtrūkimas – ne bėda
Jeigu įtrūko automobilio stiklas, tą vietą kuo skubiau užklijuokite lipnia juostele arba lipduku, kad nepatektų nešvarumų. Jei trūkio vietą pastebėjote vėliau, nuvalykite nešvarumus, užklijuokite lipduką arba lipnią juostelę ir ilgai nelaukę važiuokite į dirbtuves, kad meistrai kuo skubiau sutvarkytų.
Laiku nesutaisytas įtrūkimas gali likti akivaizdžiai matomas arba išplisti. Jeigu stiklo pažeidimas yra mažesnio skersmens nei 2,5 cm, jį galima sutvarkyti. Nerekomenduojame taisyti išilginių įtrūkimų, nes mūsų klimato sąlygomis tai nėra patikima, tad dažniausiai tai – tik pinigų švaistymas.
Net ir gana sėkmingai sutaisius išilginį įtrūkimą, jis vis tiek bus matomas žiūrint tam tikru kampu. Beje, pažeistas stiklas praranda 90 procentų tvirtumo. Automobiliui judant, vibruojant jo kėbului ar staiga keičiantis oro temperatūrai (šildymas iš salono žiemą ar saulės atokaita vasarą), stiklą veikia įvairūs veiksniai. Todėl net visai nedidelis stiklo pažeidimas gali išplisti neprognozuojama kryptimi ir pridaryti daugiau žalos. Įtrūkimo „užlopymo“ tikslas – sustabdyti pažeidimą, kad stiklas toliau neskiltų. Sutaisytas stiklas nebebus kaip naujas – pažeista vieta liks, tik mažiau pastebima. Tai leidžia išsaugoti originalų stiklo įmontavimą.
Jei automobilio stiklas įmontuotas pagal visus kokybinius ir technologinius reikalavimus, jis yra konstrukcinė dalis, suteikianti papildomą ir būtiną tvirtumą kėbului, stogui, garantuojanti sandarumą. Tą ne visada pasiseka atkurti, ypač keičiant stiklą netinkamomis sąlygomis ar nesilaikant technologinių reikalavimų, trūkstant laiko, kai darbus atlieka neprofesionalai, nesinaudojama specialiais įrankiais ir pan.
Paplis laminuoti
Ekspertų teigimu, ateityje turėtų paplisti laminuoti šoniniai automobilių stiklai, nes svarbiausia – saugumas. Atlikti tyrimai parodė, kad per eismo įvykį iš mašinos visiškai arba iš dalies iškritę žmonės sužalojami labiau nei tie, kurie lieka viduje. Būtent laminuoti šoniniai automobilių stiklai, taip pat kaip ir priekiniai, sumažintų iškritimo riziką. Jie taip pat sumažina triukšmo patekimą, mašinoje šilčiau. Be to, tai puiki apsauga nuo vagių, nes laminuotas stiklas, palyginti su grūdintu, įsilaužimo laiką pailgina net iki dešimties kartų.
