„Tai tikras stebuklas“, - prisipažino Labanoro seniūnas Vincas Jusys.
Pasak jo, monetos buvo rastos per talką - miestelio gyventojai griuvėsiuose ieškojo stebuklingu laikomo Švč. Dievo Motinos paveikslo su karūnomis ir aptaisais.
„Tada kažkas pakėlė apdegusią lentą ir netikėtai pabiro kelios monetos, - pasakojo V. Jusys. - Pradėjome ardyti grindis ir netrukus radome didelę krūvą monetų. Visos jos po gaisro buvo net pajuodusios“.
Rastas antikvarines monetas seniūnijos darbuotojai išplovė muilu, tačiau juodulių nepavyko pašalinti, todėl jos buvo perduotos Vilniuje esančiai „Ūlos juvelyrų studijai“. Patyrę specialistai jas išblizgino.
O darbo buvo išties nemažai – sudegusioje bažnyčioje buvo rasta net caro laikų 1017 vnt. monetų. Tai – ir lietuviški centai, ir vokiški pfeningai, ir rusiškos kapeikos. Daugiausia (699 vnt.) rasta vokiškų pfeningų.
Griuvėsiuose gyventojai rado ir apie 70 kg išsilydžiusio baltojo metalo – iš pradžių manyta, kad tai – sidabras, tačiau ekspertai tai paneigė. Vis dėlto, jo kilmę turėtų nustatyti Prabavimo rūmų darbuotojai.
„Greičiausiai išsilydė paslėptos žvakidės“, - svarstė seniūnas.
Rastos antikvarinės monetos ir metalo luitai turėtų atitekti Labanoro bažnyčiai, kuri jas ketina eksponuoti atstatytuose maldos namuose.
„Greičiausiai šias monetas buvo paslėpęs kunigas ir apie tai niekas nežinojo“, - paklaustas, iš kur po altoriumi galėjo atsirasti caro laikų pinigai, svarstė Labanoro bažnyčios kunigas Jurgis Kazlauskas.
DELFI primena, kad gaisras Labanoro Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje kilokilo praėjusių metų gruodžio 21-osios naktį. Ikiteisminį tyrimą atliekanti Švenčionių policija neatmeta versijos, kad XVIII a. pastatyti maldos galėjo būti padegti.
„Žinoma, lengviausia būtų kaltę nurašyti ant netvarkingos elektros, tačiau mes tuo netikime ir norime sužinoti teisybę“, - Labanoro seniūnas V. Jusys DELFI pareiškė, kad apžiūrint degėsius buvo aptikta gaisro židinių ant bažnyčios grindų, o elektros skaitliukai, nuo kurių esą galėjo įsiplieksti ugnis, liko nesudegę.
Švenčionių rajono policijos vadovas Arvydas Sinis teigė, kad kol kas sunku įvardyti Labanoro bažnyčioje priežastį, nes kol kas negautos ekspertų išvados. „Yra tiriamos visos versijos, tarp jų - ir galimo padegimo, ji yra lygiavertė kitoms versijoms“, - prisipažino komisariato vadovas.
„Labai būtų liūdna, jeigu iš tikrųjų bažnyčia buvo padegta“, - sakė Labanoro kunigas Jurgis Kazlauskas. Jis neslėpė, kad apžiūrint degėsius buvo rasta daug gaisro židinių ant bažnyčios grindų.
„Elektros skaitliukai, nuo kurių galėjo kilti gaisras, yra visai kitoje vietoje ir jie nesudegė“, - kunigas sakė, kad kol nėra ekspertų išvadų, nenorįs eskaluoti galimos padegimo versijos.
Tačiau tyčinio padegimo versijos neatmeta ir Labanoro seniūnas V. Jusys. Pasak jo, bažnyčioje buvo pakabinta apie 30 paveikslų, tačiau po gaisro nebuvo rastas nė vienas ant paveikslo nugarėlės esantis metalinis pakabukas.
„Tai toks sutapimas, bet kai neradome nė vieno pakabuko, iš karto kilo versija, ar paveikslai nebuvo išnešti, o bažnyčia - padegta“, - seniūnas stebėjosi, kad degėsiuose pavyko rasti kai kuriuos medinius daiktus, pvz. apdegusius kryžius, o metaliniai paveikslų pakabukai nerasti.
V. Jusys taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš Kalėdų šventes prie bažnyčios buvo papuošta eglė, tačiau gaisro išvakarėse, apie 23 val., prie jos apsilankę parapijiečiai nejautė degėsių kvapo.
„Ugnis buvo pastebėta apie 1-2 val. nakties ir bažnyčia jau degė atvira liepsna, tad neįtikėtina, kad ji galėjo užsidegti nuo elektros ir niekas prieš tai nejautė svilėsių kvapo“, - seniūnas užsiminė girdėjęs miestelio žmonių kalbas, kad esą kažkas tą vakarą Labanore esą buvo pastebėjęs du įtartinus nepažįstamus vyriškius.
Pasak jo, ikiteisminį tyrimą atliekantys policijos pareigūnai apklausė beveik visus miestelio gyventojus.
Labanoro bažnyčios atstatymui reikia apie 1,7 mln. Lt, dalį pinigų jau pavyko surinkti.
Maldos namai buvo pripažinti architektūros paminklu, juose eksponuota 17 dailės paminklų. Labanoro bažnyčia Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąraše minima jau 1522 metais, todėl spėjama, kad pirmoji bažnyčia buvo pastatyta jau Vytauto Didžiojo laikais.
Senąją bažnyčią taip pat buvo sunaikinęs gaisras, ji parapijiečių lėšomis buvo atstatyta 1820 metais. 1889-1889 metais klebono Kazimiero Bandzevičiaus iniciatyva bažnyčiai pristatytas bokštas, įsigyti nauji vargonai, varpas, pastatyta varpinė, prieglauda.