Pasak chemijos ir biomolekulinių technologijų inžinierijos mokslininko Paul Steen, šis lipnus mechanizmas ateityje gali būti pritaikytas prie sienos prilimpančios ir atlimpančios avalynės bei pirštinių gamybai arba kažkam panašaus į lipnius lapelius, galinčius atlaikyti didžiulį svorį. Lipnų prietaisą šis mokslininkas sukūrė kartu su kolega Michael Vogel.
Ši išradimą įkvėpė Floridoje gyvenantys vabalai, galintys prilipti prie augalo lapo su 100 kartų didesne jėga nei jų pačių svoris ir atlipti kada panorėję. Tyrimai, kuriais paremtas prietaiso kūrimas, buvo publikuoti žurnale “Nacionalinės mokslo akademijos darbai”.
Prietaisas sudarytas iš plokštelės su mikrono skersmens skylutėmis. Apatinėje plokštelėje yra skysčio rezervuaras, o prietaiso viduryje - kitas akytas sluoksnis. Vanduo prietaisu pumpuojamas 9 voltų baterijos pagalba, kol pro viršutinį sluoksnį prasiskverbia lašeliai. Dėl to atsiranda paviršiaus įtempimas, ir prietaisas lengvai prilimpa prie kito paviršiaus (panašiai kaip sulimpa du šlapi stiklai).
“Kasdienybėje ši jėga palyginti silpna, - sako P. Steen. - Bet jei ją sustiprinsime ir kontroliuosime, kaip daro vabalas, galime sukurti labai didelę sukibimo jėgą”.
Mokslininkai sukūrė vieną pavyzdį su tūkstančiu 300 mikronų skersmens skylučių. Jis gali išlaikyti 30 g svorį. Kuo mažesnės skylutės ir kuo jų daugiau, tuo paviršius lipnesnis. Mokslininkai apskaičiavo, kad 6,5 kv. cm ploto mechanizmas su milijonais 1 mikrono skersmens skylučių gali išlaikyti maždaug 7 kg svorį.
Kad paviršius atliptų nuo objekto, elektrinis laukas yra paprasčiausiai nukreipiamas, ir vanduo suteka atgal į skylutes.
Didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūrė mokslininkai kurdami ši prietaisą - neleisti lašeliams susilieti, kai jie priartėja vienas prie kito. Kad išspręstų šią problemą, jie sukūrė specialų siurbliuką.
P. Steen tikisi, kad ateityje šis mechanizmas bus patobulintas ir ypatingai lipnius mechanizmus bus galima panaudoti praktiškai. Galbūt lašelius bus įmanoma padengti membranomis, kurios būtų pakankamai plonos, kad jas galėtų kontroliuoti siurbliukas, ir pakankamai storos, kad būtų išvengta susiliejimo.
Tyrimus finansavo Pažangių tyrimų projektų gynimo agentūra ir Nacionalinis mokslo fondas.
