J. Salingeris gimė 1919 m. sausio 1 d. Niujorke, žydų tautybės prekeivio ir škotų-airių kilmės amerikietės šeimoje. Jie gyveno pasiturimai, bute Manhatane. 4-ajame dešimtmetyje būsimasis rašytojas studijavo karo akademijoje, vėliau mokslus tęsė koledže ir dviejuose universitetuose. Tarp bendramokslių jis garsėjo ne tik humoro jausmu, bet ir aštriu liežuviu.

Sulaukęs 18-os vaikinas įsimylėjo Ooną O'Neil, kuri vėliau ištekėjo už komiko Charlie'o Chaplino. Pirmajai meilei rašyti laiškai tapo jo tiltu į literatūros pasaulį.

Antrojo pasaulinio karo metais J. Salingeris tarnavo pėstininkų daliniuose, dalyvavo Normandijos operacijoje ir pasižymėjo kaip drąsus karys. Grįžęs į JAV jis vedė 16 metų jaunesnę Claire Douglas ir susilaukė 2 vaikų, tačiau gana greitai išsiskyrė. Gerokai jaunesnės moterys J. Selingerį lydėjo visą gyvenimą.

Netrukus po romano „Rugiuose prie bedugnės“ pasirodymo 1951 m. rašytojas apsigyveno Naujajame Hampšyre ir atsiskyrė nuo visuomenės. J. Salingeris gyvendavo itin uždarai, vengdavo viešumo, neduodavo interviu (paskutinis datuojamas 1980 m.), nors, anot artimųjų, toliau rašė.
J. D. Salinger “Rugiuose prie bedugnės“

Rašyti pradėjo dar 5-ajame dešimtmetyje – daugiausia trumpus apsakymus žurnalams. Tačiau visame pasaulyje išgarsėjo kaip „Rugiuose prie bedugnės“ autorius. Romanas, kuriame atvirai pasakojama apie paauglio išgyvenimus, greitai tapo jaunų žmonių Biblija ir viena įtakingiausių knygų moderniojoje amerikiečių literatūroje.

Paskutinis J. Salingerio kūrinys pasirodė 1965 m., jis stengėsi užkirsti kelią bet kokių savo biografijų pasirodymui.

Kaimynai Korniše retai kada matydavo rašytoja, o šis niekada neatsiliepdavo į telefono skambučius ir neatsakydavo į skaitytojų ir gerbėjų laiškus. Visuomenė apie jo gyvenimą žinojo tik iš nuogirdų, nedažnų susitikimų, taip pat retų ir trumpų interviu.

Jis neišleido nei vienos knygos nuo 1965 metų. Tikrasis J.D.Salingerio gyvenimas tikriausiai būtų nuvylęs labiausiai pagarsėjusį iš rašytojo sukurtų personažų.

"Kas labiausiai mane stebina - jog perskaičius kokią knygą, norisi, kad jos autorius taptų puikiu tavo draugu; kad galėtum paskambinti jam telefonu, kada tik panorėjęs", - sako Kolfildas romane "Rugiuose prie bedugnės".

1974 metais dienraščiui "The New York Times" duotame retame interviu J.D.Salingeris sakė, jog neleisdamas naujų knygų patiria "nuostabią ramybę".

"Jauti ramybę. Tylą. Leidyba - siaubingas įsibrovimas į mano privatumą. Man patinka rašyti. Dievinu rašyti - tačiau rašyti tik sau, savo paties malonumui", - sakė jis.

J.D.Salingeris dažnai kreipdavosi į teismus, kad šie padėtų apsaugoti jo privatumą. 1982 metais rašytojas pareikalavo, kad nebūtų spausdinamas išgalvotas jo interviu su vienu populiariu žurnalu. Pernai jis kreipėsi į teismą reikalaudamas, kad Jungtinėse Valstijose nebūtų spausdinamas švedų rašytojo Fredriko Coltingo romanas, kuriame Holdenas Kolfeldas vaizduojamas pagyvenusiu vyru.

2001 metais išleistoje prieštaringai vertinamoje biografijoje "Sapnų gaudytojas" („Dream Catcher“) J.D.Salingerio dukra Margaret nurodė, kad jo tėvas buvo vienas iš pirmųjų karių, įžengusių į išvaduotą koncentracijos stovyklą. Toje knygoje rašytojas vaizduojamas prieš žmoną smurtaujančiu egocentriku. Margaret pasakoja, kad jai pastojus tėvas liepęs pasidaryti abortą, nes ji "neturinti teisės paleisti vaiko į šį sumautą pasaulį".

J.D.Salingeris buvo vedęs tris kartus. Pirmoji jo santuoka su moterimi, kurią jis buvo suėmęs Europoje dėl priklausymo Nacionalsocialistų partijai, tetruko aštuonis mėnesius.

1953 metais J.D.Salingeris Naujajame Hampšyre susipažino su jauna Radklifo koledžo studente Claire Douglas. Jiedu susituokė 1954 metais ir susilaukė dviejų vaikų - dukros Margaret ir sūnaus Matthew. Ši santuoka iširo 1966 metais.

Trečiąja rašytojo žmona tapo apie 40 metų jaunesnė už jį slaugė Colleen.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją