Populiarios repo grupės “G&G Sindikatas“ narys pasakojo, kad iš dalies jo nerūkymą apsprendė liga.
„Nuo vaikystės sergu bronchitine astma ir rūkymas man labai kenktų. Vis dėlto pažįstu nemažai šia liga sergančių žmonių, kurie spjauna į pavojų ir vis tiek rūko“, - sakė jis.
Didžėjus prisipažino, nuo vaikystės jautė natūralią antipatiją cigarečių dūmams, jį erzindavo vien jų kvapas.
„Jei kažkas šalia išpūsdavo dūmą, akimirksniu pradėdavau kosėti, - prisiminė ir pridūrė, kad pagunda parūkyti, ypač paauglystėje, visgi ne kartą buvo kilusi: Kartą mokykloje bičiulis pasiūlė cigaretę, ranka pati jau tiesėsi paimti. Vos susivaldžiau, o paskui visą dieną graužiausi, kad nepritapau prie chebros.
Kitą sykį per pertrauką klasėje likome sėdėti tik trise, visi kiti buvo išėję parūkyti. Tuomet irgi dvejojau: eiti su visais, ar ne? Kaip tikras paauglys maniau, kad privalau būti su dauguma, bet paskui pamačiau, kad nepradėjau rūkyti, bet niekas nepasikeitė. Toliau puikiai bendravau su bičiuliais“.
Ir dabar jis dažniausiai būna rūkančiųjų kompanijose.
“Turėčiau gerai pagalvoti, kas iš mano draugų nerūko… Gal du iš visų. Mano geriausias draugas rūko ir kartais aš būnu įkyrus, siūlydamas jam mesti. Tik suprantu, kad tai asmeniška ir nereikėtų lįsti, jei pats neprašo. Tačiau jei paprašytų, mielai ištiesčiau jam pagalbos ranką. Morališkai palaikyčiau”, - sakė DJ Mamania, prieš porą metų tapęs kampanijos “No Smoking Power” reklamos veidu.
Šios akcijos metu žmonės buvo skatinami pirkti nerūkymo ženklą – žalią apyrankę ir nešioti ją ant riešo. Jų pardavimo pelnas buvo skirtas visos Lietuvos krepšinio aikštelių rekonstrukcijai.
“Pirmi du tiražai buvo skubiai išpirkti. Jaunimas įrodė, kad daugeliui svarbiau sportuoti geroje aikštelėje, nei rūkyti sulūžusioje”, - sakė A. Matkevičius.
