"Būtų negražu, jei neišsiverstų. Juk Lietuvos už ausų niekas netempė siūlyti objektų. Šis dokumentas - pagrindas apsaugai. Jei dokumentas nepaskelbtas, neaišku, kaip saugoti", - pirmadienį BNS sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė.
Jos teigimu, nevykdant įsipareigojimų Vilniaus senamiestis gali būti išbrauktas iš Pasaulio paveldo sąrašo.
"Jeigu atvažiuotų tie patys ekspertai dabar ir atliktų autentiškumo testą, tą, kurį darė 1994 metais, ir sulygintų, aš labai abejoju, ar Vilniaus senamiestis būtų įtrauktas į pasaulio paveldą", - sakė J.Markevičienė.
Valstybinė kultūros paveldo komisija išnagrinėjo 1994-2009 metais senamiestyje vykusius pasikeitimus, jų priežastis ir pateikė teisės akto projektą dėl Vilniaus istorinio centro esamos būklės bei autentiškumo.
Sprendime konstatuojama, kad Lietuva neapibrėžia Vilniaus senamiesčio vertės ir jo apsaugos būklės, nors pagal Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją yra įsipareigojusi tai daryti.
"Kad patektų į Pasaulio paveldo tą sąrašą, yra atliekamos tam tikros procedūros, kurių metu ir pripažįstama išskirtinė visuotinė vertė. Tas objektas turi būti reikšmingas visai žmonijai", - teigė komisijos narė.
Jai antrino ir komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, teigusi, kad visuotinė vertė nustatoma vientisumu ir autentiškumu.
"Objektas turi būti vientisas. Toks, koks yra, turi būti nepakeičiamas. Jei yra gotikos paminklai, jie išlaiko gotikos savybes, jei barokas - baroko, taip pat gatvių struktūra", - BNS sakė G.Drėmaitė.
Lietuva nesilaiko ir kai kurių konvencijoje numatytų kriterijų.
"Lietuva neinformavo Pasaulio paveldo komiteto apie planus statyti Guggenheimo-Ermitažo muziejų, ką pagal konvenciją privalo daryti", - sakė komisijos pirmininkė.
Lietuva, remiantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, turi iš anksto informuoti Pasaulio paveldo komitetą apie naujų, didelio masto statybų planus senamiestyje ir jo apsaugos zonoje, tačiau Lietuva vengia tai daryti, rašoma komisijos priimtame sprendime dėl Vilniaus senamiesčio būklės.
Anot Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Vilniaus senamiestyje daugėja aukštybinių pastatų, todėl nyksta tradicinių bažnyčių ir rūmų kompleksų dominavimas aplinkoje, keičiasi ir vietos reljefas - mažėja želdinių, nustelbiamas Gedimino kalnas ir bokštas, Šv.Jono bažnyčios varpinė, kitos bažnyčios.
Mieste taip pat atsiranda tikrovėje neegzistavusių pastatų imitacijos, pavyzdžiui, Tymo kvartalas, autentiškumą mažina ir nauji infrastruktūros statiniai, tokie kaip Karaliaus Mindaugo tiltas ar keltuvas į Gedimino kalną.
Sprendime pabrėžiama, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme apibrėžtas "atkūrimas" taikomas tik statant LDK Valdovų rūmus.
Lietuva neturi ir duomenų banko, kuriame būtų kaupiama senamiesčiui išsaugoti būtina informacija, nėra ir už Vilniaus istorinio centro apsaugą atsakingo pareigūno.
Komisija siūlo Seimui nustatyti, kodėl Vyriausybė nepatvirtino "Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės deklaracijos", kurią Pasaulio paveldo komitetas priėmė 1994 metais, ir neužtikrina senamiesčio būklės stebėsenos.
Priimtą sprendimą dėl senamiesčio būklės komisija dar svarstys sausio 29 dieną. Jį priėmus valstybės institucijoms bus rekomenduojama vykdyti komisijos priimtus siūlymus.
Pasaulio paveldo komitetas nuo 2005 metų primena Lietuvai apie nepatenkinamą Vilniaus senamiesčio apsaugos būklę.
Vilniaus senamiestis 1994 metais įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, 1998 metais Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu.