Lrt.lt primena, kad sausio 16 d. dailininkui sukako 95-eri – „Lietuvos aido“ galerijoje atidaryta naujausių jo darbų, nutapytų per paskutiniuosius vienus metus (dalis jų), paroda.
„Man atrodo, kad jau pats lietuvių kalbos žodis „dailė“ susijęs su dailumu. Menas – jau baisiai plati sąvoka, sunku ją apibrėžti. O aš tapau, ir man tai yra mano amatas. Nevartoju iškilių žodžių. Noriu ką nors pasakyti tapybinėm priemonėm, nepasitelkdamas siužeto. Kartais išeina, o kartais – ne“, – viename interviu yra svarstęs A. Petrulis.
Kaip praneša Lietuvos dailininkų sąjunga, dailininkas gimė 1915 m sausio 16 d. Tapytojas mokėsi Kauno meno mokykloje, J. Vienožinskio studijoje. Nuo 1944 iki 1951 m. ir nuo 1962 iki 1984 m. dėstė Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). 1968 m. jam buvo suteiktas docento vardas.
Lietuvos dailininkų sąjungos nariu tapo 1946 m., pirmąją personalinę parodą surengė 1964 m.
A. Petrulis yra pagerbtas ne vienu reikšmingu apdovanojimu, tarp kurių – III-iojo laipsnio Gedimino ordinu ir Nacionaline kultūros ir meno premija.
A. Petrulio darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Tretjakovo dailės galerija (Maskva), taip pat privačios galerijos Lietuvoje ir užsienyje.
„Mano kūryba nėra joks didvyriškumas ir garbė. Pats amatas man leidžia išsilaikyti, turėt iliuziją, kad dar esu reikalingas. Perfrazuodamas lotynišką sentenciją „Cogito, ergo, sum“, sakau: „Dirbu, vadinasi, dar gyvenu“ – štai ir visa filosofija“, – 2005-aisiais yra sakęs tapytojas.
Dailininkas pašarvotas Ritualinių paslaugų rūmuose, I salėje (Olandų g. 22, Vilnius).
Atsisveikinimas su dailininku nuo sausio 26 d. 14 val.
Velionis išnešamas sausio 27 d. 14 val.
