Tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad įtariamasis, 2006 m. rudenį, Prienų rajone esančiame aerodrome, dirbdamas su aviacijos sklandytuvo autokeltuvu ir palaikydamas radijo ryšį su ore pilotuojančiu H. Grušniu, leido jam atlikti tūpimo ir pakilimo manevrą. L. K. Š. tuo pačiu metu autokeltuvo metaliniu trosu pradėjo kelti sklandytuvą, dėl to H. Grušnio pilotuojamas lėktuvas, nusileidęs ant asfaltinio tūpimo tako, nesustodamas pakilo ir susidūrė su krentančiu po sklandytuvo atsikabinimo autokeltuvo trosu, kuris nurėžė lėktuvo sparną. Įvykio vietoje iš karto užgeso skraidyti mėgusio H. Grušnio gyvybė.
„Šis ikiteisminis tyrimas neeilinis tuo, jog Lietuvos valstybinės ekspertinės įstaigos neturėjo reikalingos rūšies aukštos kvalifikacijos aviacijos ekspertų. Norėdami tiksliai išsiaiškinti ir nustatyti šio įvykio aplinkybes, dėjome dideles pastangas jų ieškodami“, – prokuratūros pranešime cituojamas prokuroras A. Kiuršinas.
Šioje byloje viena draudimo įmonė pareiškė daugiau nei 1 mln. litų civilinį ieškinį.
Įstatymas tam, kas, būdamas neatsargus atėmė kitam žmogui gyvybę, gresia areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. L. K. Š. nuosprendį priims Prienų rajono apylinkės teismas.
DELFI primena, Orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovo išvadose teigiama, kad 2006 m. spalio 21-ąją keturvietis dviejų variklių lėktuvas „Diamond DA42 Twin Star", pakilęs iš tarptautinio Vilniaus oro uosto ir skridęs maršrutu Vilnius–Paluknis–Pociūnai–Vilnius, tūpė Pociūnų aerodrome.
Jame tuo metu skraidė du Kauno apskrities aviacijos sporto klubo sklandytuvai, keliami į orą autokeltuvu.
„Nusileidęs ant asfaltinio kilimo-tūpimo tako, lėktuvas nesustodamas pradėjo kilti ir nedideliame aukštyje susidūrė su krentančiu po sklandytuvo atsikabinimo autokeltuvo trosu. Dešinysis lėktuvo sparnas buvo nupjautas, ir lėktuvas nukrito į šalia aerodromo esantį lauką“, - teigiama išvadose.
H.Grušnys žuvo, o lėktuvas nuo smūgio į žemės paviršių ir dėl kilusio gaisro buvo visiškai sunaikintas, nes į įvykio vietą ugniagesiai esą atvyko po tik 35-40 minučių.
Nustatyta, kad Pociūnuose radijo ryšio pokalbiai nebuvo įrašomi į magnetofono juostą, kaip to reikalauja aerodromo skrydžių instrukcija. Išvadose teigiama, kad avarijos dieną aerodrome nebuvo paskirtas asmuo, atsakingas už oro eismo paslaugų teikimą.
„Pagrindinė įvykio priežastis – intervalo tarp autokeltuvu keliamo sklandytuvo ir lėktuvo, besileidžiančio ant tako, susikertančio su pagrindiniu kilimo–tūpimo taku, neužtikrinimas. Nesant aerodrome nustatytų kitų prioritetų, tupiančiam lėktuvui turėjo būti sudarytos sąlygos nekliudomai nutūpti pirmam ir galimybė pakilti pakartotiniam artėjimui", - išvadose rašoma, kad esminės nelaimės priežastys – operatoriaus neapdairumas ir nepakankamas piloto dėmesingumas.
Kauno aeroklubo vadovas Vytautas Sabeckis yra sakęs, kad dėl nelaimės kaltas pats H.Grušnys, nesilaikęs saugumo reikalavimų. „Visame pasaulyje apie 80 proc. nelaimių sąlygoja žmogiškasis faktorius, o net apie 70 proc. jų įvyksta dėl pilotų kaltės“, - teigė KAASK vadovas.