Autorius siūlo išsirinkti, su kuriuo asmeniu norėtumėte susikeisti vietomis. Pirmasis variantas – 36 m. viengungis Richardas: baltasis, turtingas, gražus, sveikas kaip jautis, dirba biržoje ir rašo eilėraščius.
Antrasis variantas – 64 m. afroamerikietė Lorna: stora, negraži pensininkė, kurios nesveiki inkstai. Lorna puikiai sutaria su savo vyru, lanko bažnyčią, rengia labdaros akcijas.
„Dauguma žmonių norėtų keistis vietomis su Richardu, tačiau Lorna, greičiausiai, yra laimingesnė“, – rašo autorius, remdamasis psichologo Jonathano Haidto knygos „Laimės hipotezė“ išvadomis.
Mokslininkų duomenimis, lytis, sveikata, išvaizda, rasinė priklausomybė ar amžius neturi įtakos laimės pojūčiui. Autorius aiškina – juk Lorna turi pranašumų prieš Richardą: jos gyvenime mažiau streso, ji yra tikinti, jos santuoka laiminga, ji daug bendrauja su žmonėmis. Kolektyvinis darbas aukštesnės gerovės labui yra vienintelis būdas stabiliai padidinti savo laimės lygį, teigia J. Haidtas.
Beje, Amerikos neurofiziologai išsiaiškino, kad mintys apie labdarą suaktyvina smegenų sritis, atsakingas už malonius pojūčius, gaunamus valgant maistą ar mylintis.
