Esate labai pavargę ar kankina nemiga – pasidarykite liepžiedžių vonią.
Daug rauginių medžiagų, eterinių aliejų, saponinų, mineralinių medžiagų, fenolinių junginių yra šalavijuose, ąžuolo žievėje, beržų lapuose, varpučiuose, kraujažolėse. Šių augalų vonios sutraukia poras. Jos skirtos riebiai odai, kad sumažintų prakaitavimą, slopintų sąnarių uždegimus, spazmus ar gydytų odos pažeidimus, bėrimus.
Beržų lapų ir pumpurų nuovirus tinka naudoti ne tik viso kūno voniai, bet ir atskirai, pavyzdžiui, pavargusioms kojoms, kompresams. Dirviniai asiūkliai, kaštonai turi galių pagerinti kraujo apytaką. Kadagiai, vaistinės melisos ramina, vilkdalgiai, pušų spygliai tonizuoja, suteikia žvalumo, tinka sloguojant ar peršalus.
Kadagiai padeda šalinti organizme susikaupusias druskas, šlakus, mažinti sąnarių skausmus, celiulitą.
Daug vertingų mineralinių druskų yra dilgėlėse, krapuose, kiaulpienėse, medetkose. Kūno oda labai sausa, pleiskanoja? Maudykitės šių augalų voniose ar į paprastą vandenį įpilkite alyvuogių ekstrakto. Alyvmedžio uogų sultys stiprina epidermio ląstelių struktūrą, gerina odos atsparumą mechaniniam poveikiui. Minėti augalai tonizuoja, maitina, reguliuoja odos vandens apytaką, saugo ją nuo išsausėjimo.
Dilgėlių vonios ypač vertingos esant sąnarių uždegimui, reumatiniams nugaros skausmams, peršalimui, nuovargiui. Dilgėlių vonelėje reikėtų mirkyti pažeistas, nutrintas kojas, rankas ar ekstraktu stiprinti (įtrinti) išplautus plaukus.
Jei norite patirti tikrą palaimą, nusiraminti, į vonią įpilkite levandos lapų ir stiebų nuoviro.
Geriausia maudytis prieš miegą
Vaistažolių nuovirą ar užpilą voniai nesunku pasiruošti. Žaliava paverdama mažame vandens kiekyje, perkošiama ir supilama į vonios vandenį. Galima nuovirą ruošti iš skirtingų žolių, tik reikia parinkti atitinkamus jų kiekius, kad aromatų koncentracija nebūtų per stipri. Galima tiesiai į vonią įmesti vaistinių augalų ar naudoti augalų ekstraktus. Profilaktinėms vonioms 10 ml ekstrakto atskiedžiama 20 litrų vandens (37–40 laipsn. C).
Vonių poveikis būna didesnis, jei procedūros atliekamos reguliariai kas antrą dieną, po 20–25 min., ilgesnį laiką (10–15 procedūrų), geriausiai prieš miegą. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar nesate alergiški vieniems ar kitiems augalams. Įkiškite į karštą vonią ranką arba alkūnę, paskui pusvalandį palaukite. Alergijos požymiai – niežulys, paraudimas. Žmonės, kurie serga bronchine astma, gali pradėti dusti.
Padeda jūros druska
Poveikis sveikatai didesnis, kai į ruošiamą vonią įberiama jūros druskos. Dėl vertingų savybių ir brangumo viduramžiais ji vadinta baltuoju auksu. Šioje druskoje yra net 64 žmogaus organizmui reikalingos mineralinės medžiagos, kurios įsigeria į epidermį ir aktyviau dalyvauja medžiagų apykaitoje.
Druska – puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo ligų, valo kvėpavimo takus, malšina sąnarių skausmus. Vonios su druska ypač vertingos gyjant kaulams po lūžių.
Į vonią jūros druskos įberkite sirgdami artritu, stuburo ligomis, sutrikus medžiagų apykaitai, jei sergate centrinės nervų sistemos ligomis. Jei neturite jūros druskos, įberkite valgomosios druskos ir įpilkite 4–6 lašus jodo tirpalo. Jei peršalote, voniai reikės 0,5 kg jūros druskos (galima įpilti keletą lašų eukalipto, čiobrelių ar rozmarino aliejaus). Artritui, stuburo ir nervų ligoms malšinti ištirpinkite 2 kg jūros druskos ir įpilkite pusę stiklinės spygliuočių ekstrakto.
Patinusias kojas, pėdas pamirkykite 2 l karšto vandens, 2 šaukštų jūros druskos ir šaukšto spygliuočių ekstrakto vonelėje. Jei kojos labai prakaituoja, į karštą vandenį įberkite tik saują druskos. Podagrą efektyviai gydo tokia vonelė: 1 stiklinė ramunėlių žiedų, 2 litrai verdančio vandens ir 6–7 šaukštai jūros druskos.
Skilinėjantiems nagams gydyti stiklinėje karšto vandens ištirpinkite šaukštą jūros druskos. Tokioje vonelėje pirštų galiukus laikykite 15–20 min., paskui patepkite maitinamuoju kremu.
