„Jei miestelyje yra tik viena mokykla, pagal dabartinius teisės aktus, ji galės tapti gimnazija, kurioje mokysis vaikai nuo 1 iki 12 klasės. Realiai gimnazijose pakankamai daug laisvų vietų. Yra tik ta problema, kad kai kur jų trūksta, tad kai kuriose savivaldybėse gimnazijų daugės“, - DELFI sakė Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Pasak švietimo politiko, progimnazijomis taps 1-8 klases turinčios pagrindinės mokyklos.
„Ugdymo įstaigų tinklas bus sudėliotas taip, kad progimnazijas baigę mokiniai galės laisvai pasirinkti, kur toliau mokytis – profesinėje mokykloje ar gimnazijoje, dėl mokslų tęstinumo ir prieinamumo nekils problemų“, - sakė V.Bacys.
Sprendimas vidurines mokyklas reorganizuoti į pagrindines nebuvo populiarus, nes daliai mokytojų dirbti žemesnės pakopos įstaigoje atrodė neprestižiška.
Apie progimnazijų atsiradimą diskutuojama jau devintus metus.
Bene aktyviausi progimnazijų šalininkai buvo gimnazijų vadovai, siekę greitesnio mokyklų išgryninimo, kad po aštuntos klasės vaikai eitų tik į gimnazijas ir profesines mokyklas, o vidurinės nedubliuotų gimnazijų darbo.
Smetoniško pavadinimo progimnazijose vaikai galėtų mokytis nuo 1 iki 8 arba nuo 4 iki 8 klasės. Progimnazija, kaip ir pagrindinė mokykla, užimtų ugdymo nišą tarp pradinės mokyklos ir gimnazijos.