Tądien V.Alekna Kaune, per Lietuvos čempionatą, diską nusviedęs 73 m 88 cm, antrą kartą gerino Lietuvos rekordą bei pasiekė antrą rezultatą pasaulio lengvosios atletikos istorijoje. Iki pasaulio rekordo pritrūko tik 20 cm. Po šio metimo V.Alekna tapo vienu realiausių pretendentų viršyti beveik 15 metų iš vietos nepajudinamą pasaulio disko metimo rekordą. Lyderis
Kodėl būtent Virgilijus? Lietuvis pernai buvo vienintelis, kuriam pavyko diską nusviesti per 70 metrų. Įskaitant visus varžybose atliktus bandymus, per 2000-ųjų sezoną tai įvyko net 9 kartus. Šiemet Virgilijus, atsigavęs po rudenį atliktos kojos operacijos, sezoną pradėjo įspūdingai ir jau per trečiąjį startą du kartus diską švystelėjo per 70 metrų (70 m 59 cm ir 70 m 99 cm).
Tuo tarpu kitiems disko metikams viršyti 70 m ribos nepavyksta jau beveik ketveri metai. Pastarąjį kartą tą ribą įveikė keturiskart pasaulio čempionas Larsas Ridelis. 1997 m. gegužės 3 d. jis sugebėjo nuskraidinti diską 71 m 50 cm (ketvirtas rezultatas pasaulyje - aut.). Iš viso vokietis yra šešiskart numetęs diską daugiau nei 70 m. Tad jis lenkia rekordininką J.Schultą - 2 kartai (70,46 m ir 74,08 m).
Amžius
Lengvosios atletikos istorijoje disko metimo sektoriuje viršyti 70 metrų iki šiol pavyko 15 atletų. Panagrinėję šių disko metikų amžių, matome, jog net devyni iš penkiolikos geriausių rezultatų pasiekė būdami 28-33 metų. Dar keturi toliausiai diską metė būdami 24-26 metų ir tik du asmeninius rekordus pasiekė 37 ir 38 metų. Akivaizdu, jog disko metikams pats jėgų žydėjimas ir yra nuo 28 iki 33 metų. Būtent panašų amžių nurodo ir daugelis disko metikų trenerių. Visgi J.Schultas pasiekė pasaulio rekordą būdamas 26-erių.
Iš praėjusio sezono lyderių V.Aleknos, Frantzo Krugerio bei L.Ridelio - į šį amžiaus tarpsnį patenka lietuvis bei vokietis. Šiemet L.Ridelis birželio 28 d. švęs 34-ąjį gimtadienį, todėl jo geriausi metai nenumaldomai eina į pabaigą. 29 metų V.Alekna tik pradėjo skaičiuoti geriausio disko metiko amžiaus pradžią ir tikėtina, kad jis dar nepasiekė sportinės karjeros viršūnės. Pietų Afrikos Respublikos atstovui F.Krugeriui 25-eri.
Šis atletas, per pastaruosiusus trejus metus padaręs didelę pažangą, veržiasi papildyti 15 atletų, viršijusių 70 ribą, būrelį. Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) II kategorijos "Grand Prix" varžybose Stelenboše kovo 30 d. jis nors ir pralaimėjo V.Aleknai, visgi pasiekė asmeninį bei Pietų Afrikos Respublikos rekordą - 69 m 96 cm. Pats F.Krugeris neslepia, jog jau šiemet tikisi diską švystelti per 70 m, bet tai toli gražu ne paraiška tapti rekordininku.
Gali
Lietuvos disko metimo eksrekordininkas (ankstesnis rekordas 70,06 m - aut.), olimpinis čempionas R.Ubartas neabejoja, jog Virgilijus gali viršyti pasaulio rekordą. Anot jo, be V.Aleknos, dar galėtų pretenduoti tapti pasaulio rekordininku nebent J.Krugeris. "Manau, didžiausias jo jėgų sužydėjimas bus po trejų, penkerių metų, ir tada jis pradės rodyti geriausius rezultatus. L.Ridelio karjera eina į pabaigą, bet vis dėlto jis dar nepasakė paskutinio žodžio", - aiškino tebesirungiantis kartu su disko metikų elitu R.Ubartas.
Vertindamas amerikiečių Anthony Washingtono ar Johno Godinos - galimybes jis buvo atsargus: "Jie yra tokie metikai, kurie iššauna vieną kartą. Jie numeta ir dingsta. Amerikoje prie vandenynų esama vadinamųjų diskininkų vietų. Būtent čia amerikiečiai ir pasiekia geriausius rezultatus. Jei jų forma būtų puiki, rezultatas galėtų priartėti prie rekordo, bet nemanau, jog jis būtų viršytas".
Sąlygos
Nors ne vien R.Ubartas, bet ir daugelis lengvosios atletikos trenerių neabejoja, jog lietuvis pajėgia diską numesti toliau nei 74 m 8 cm, pats Virgilijus tvirtina specialiai pasaulio rekordo nesivaikysiąs. Individualiai besitreniruojančio disko metiko nuomone, rekordui specialiai nepasirengsi. "Rekordui reikalingos idealios orų sąlygos, o jos ne per kiekvienas varžybas tokios būna", - tvirtina Virgilijus.
Kokios tad, V.Aleknos manymu, turėtų būti orų sąlygos? Apibūdindamas jas R.Ubartas tvirtina, jog "iš dešinės arba iš priekio turėtų pūsti stiprokas vėjas, oro temperatūra - nuo 15 iki 25 laipsnių šilumos". Anot R.Ubarto, tokios orų sąlygos gali pridėti "iki penkių, šešių metrų esant superstipriam vėjui, o silpnesniam - tris keturis metrus". Pasak R.Ubarto, tam turi įtakos ir dar keli veiksniai: tai išmetimo greitis bei išmetimo kampas. "Jei vėjas labai stiprus, reikia stengtis truputį žemiau paleisti diską. Kaip sakoma, uždengti diską, kad jis ilgiau išlaikytų vienodą padėtį".
Duomenys
Rezultatams disko metimo sektoriuje ne mažiau įtakos turi ir atleto fiziniai duomenys. "Svorio reikšmė gana santykinė, nes, norint turėti didelį svorį, būtina turėti ir atitinkamus raumenis tam svoriui pateisinti. Pranašumas - ūgis ir ilgos rankos, nepamirštant dar vieno dalyko - geros koordinacijos. Be to, kiekvienas turi turėti vadinamąjį vidinį varikliuką, kuris lemia greitį bei sprogstamąją jėgą. Sudėję visus šiuos veiksnius, turėsime labai gerą disko metiką", - aiškino R.Ubartas.
Anot jo, Virgilijus turi Dievo dovaną ir būtent yra toks disko metikas. Tuo tarpu dabartiniam pasaulio rekordininkui toks apibūdinimas netiktų. "J.Schulto duomenys nėra ypatingi, bet jis šį trūkumą kompensuodavo labai gera technika bei puikia koordinacija. Pagal savo išgales jis padarė labai daug", - kalbėdamas apie pasaulio rekordininką tvirtina R.Ubartas.
Taigi, jei tik pūs palankus vėjas, per kiekvienas varžybas, kuriose dalyvaus V.Alekna, nuo 1986 m. birželio 6 d. gyvuojantis J.Schulto pasaulio disko metimo rekordas drebės lyg epušės lapas.
