Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KĄ AŠTUNTOKĖMS PASAKOTI APIE SEKSĄ?
Jūsų laiškas rodo tam tikrą sumišimą, ir jis yra suprantamas. Galvojant apie paskaitas, skirtas penkiolikmečiams, visuomet pats tampi penkiolikmečiu. Ir pasijunti kiek nepatogiai. Jei jūs atsimenate, tokių paskaitėlių būdavo ir tuomet, kai pati buvote penkiolikos. Ir tokių paskaitų metu neretai kildavo tam tikra įtampa, kuriai sumažinti aštuntokai dažniausiai elgdavosi labai nervingai: tai imdavo nenatūraliai juokauti, tai tiesiog įsitempę klausydavosi, o kartais imdavo uždavinėti provokuojančius klausimus.
Ypač išryškėdavo skirtumai tarp vaikinų ir merginų: vaikinai tokiame amžiuje atrodydavo visiški berniukai, o merginos demonstruodavo brandesnį požiūrį, drausmindamos įsikarščiavusius klasiokus. Taip būdavo dėl to, kad statistinei penkiolikos metų merginai iki lytinio brendimo pabaigos lieka tik metai, o statistiniam vaikinui - kokie treji- ketveri. Šiame amžiuje tai labai didelis laiko tarpas.
Bet tai tik statistika, ir jei jūs pažiūrėsit į aštuntokų klasės nuotraukas, pamatysite nepaprastą įvairovę: štai stovi apkūni su didelėmis krūtimis mergina, o šalia jos - maža liesutė mergaitė į vidų įlenktomis kojomis, štai – harmoningų kūno proporcijų didelių akių klasės gražuolė, o štai - neproporcingai ištįsusi krepšininkė. Kiekviena iš jų žino, kaip atrodo, lygina save su kitomis, ir puikiai supranta savo šansus patikti.
Penkiolikmetės galvoje gali būti daug įvairių dalykų, tačiau vis labiau ryškėja siekis patikti. O mokslai labai rūpi tik į karjerą orientuotoms pirmūnėms. Nes septintoje - aštuntoje klasėje, įvairių psichologų pastebėjimais, motyvacija mokytis krenta . Tai pats lytinio brendimo įkarštis. Merginoms jau atsiranda mėnesinės, o su jomis - masturbacija.
Galvoje dar daug įvairių mitų: „Nuo orgazmo gali pastoti“; „Jei po akto prasiplausi makštį su kola, tai nepastosi“; „Visi bernai nori tik vieno“; „Petingas nelaikomas išdavyste, jei nepajutai orgazmo“; „Jei vaikinui sukietėjo varpa, reiškia, tu jam patikai“; „ Meilė su seksu nesiderina“; „Su merginomis draugauja tik gėjai“ ir t.t. ir pan.
Kai kurios iš jų jau bučiavosi, glamonėjosi, kitos dar tik romantiškai įsimylėjusios, ir labai retai - turėjusios lytinius santykius „pabandymui“. Tačiau žymiai svarbiau kiekvienai iš jų yra senas amžinas klausimas: „Kaip patikti tam vieninteliam?“ Noras patikti auga, o pasitenkinimas savo išvaizda mažėja.
Patikti sau, kai tavo kūnas neproporcingas, kai ant veido iškyla spuogų, kai klasiokai ir klasiokės negailestingai pašaipūs, kai reikia konkuruoti su kitomis mergaitėmis, kai susidaro grupuotės , ir yra „lyderių“ bei atstumtųjų- visa tai kartais paverčia gyvenimą pragaru. Patikti patinkančiam vaikinui, o taip pat rasti tinkamą vietą tarp saviškių pasidaro kur kas svarbiau, nei geometrijos pradmenys ir Anglijos karalių valdymo ypatumai.
Todėl jei man tektų skaityti tokią paskaitą merginoms, aš pradėčiau nuo to, kad pasakyčiau, jog brendimo tempai yra nevienodi. Aš papasakočiau merginoms, kad šiame amžiuje vienos jau beveik subrendusios, o kitos dar tik bręsta, todėl jų kūno forma dar keisis. Aš pasakyčiau, kad tos, kurios dėl įvairių priežasčių dar nėra mėnesinių, gali jų susilaukti tik šešiolikos - septyniolikos, ir kad tai normalu.
Galbūt merginoms būtų įdomu sužinoti, kad, nepaisant seksualizuotos mūsų kultūros su „Olia- lia mergaičių“ idealu, tokių moterų yra labai mažai. Ir seksuali išvaizda atvirkščiai proporcinga pasitenkinimui, gaunamam iš sekso. O iš tikrųjų lytinis brendimas, seksualumas ir jausmingumas visiškai nesusiję su seksualia išvaizda.
Šioje vietoje aš papasakočiau joms apie lytinio brendimo stadijas: platoninę, kuomet mergaitė romantiškai įsimyli ir nori, kad vaikinas skirtų jai ypatingą dėmesį; erotinę, kuomet norisi bučinių ir apkabinimų; seksualinę, kai norisi mylėtis. Pridurčiau, kad pradžioje merginos tik svajoja apie sekančią stadiją, o realybėje leidžia sau tik tai, kokioje stadijoje yra.
Pavyzdžiui, šeštokė įsimylėjusi berniuką svajoja, kad jis ją apkabintų (erotinės stadijos svajonės), o realizuoja tik platonišką stadiją (berniukas palydi ją namo). Taip ir turi būti. Jei dėl prievartos ar priekabiavimų į platininės stadijos būseną įsiveržia seksualinė stadija (priekabiavimas, prievarta, dirbtinis pasiryžimas „pasimylėti“ ), tai galiausiai seksualumo atžvilgiu vystosi ilgametis pasipriešinimas ar šlykštėjimasis.
Pirmi lytiniai aktai neretai nuvilia. Tačiau aš neakcentuočiau šios temos, pabrėždamas, kad seksas yra normalus, malonus ir džiaugsmingas užsiėmimas, tačiau jį pilnai įvertinti gali tik praleidęs kelerius metus su mylimu žmogumi. Aš pasitikrinčiau, ar tiesa, kad šiame amžiuje daug kam labiau patinka vyresni vaikinai, nes bendraamžiai atrodo dar nesubrendę.
Pastebėčiau reikšmingus žvilgsnius, kuriais susikeistų draugės, kai viena iš klausytojų parodytų, jog būtent dvidešimtmetis jai patinka. Aš pabrėžčiau, kad lygiuotis į kitas erotikoje ir sekse - tas pats, kaip visoms kartu būtinai mėgti tuos pačius valgius. Kuo tuomet tu išsiskirsi, kaip tuomet tave pastebės, jei tu neturėsi savo pomėgių, savo stiliaus, skonio, savo brendimo tempų?
Šiame amžiuje penkiolikmetės labai pergyvena dėl to, kaip derėtų elgtis su vaikinais per pasimatymus. Kiek galima jiems leisti? Po truputį merginoms vis stipriau iškyla dilema, priverčianti vaikščioti tarsi lynu: būsi per daug nuolaidi, tave laikys „pigia“ ir „pasileidusia“, būsi per daug neprieinama - vaikinas nueis pas kitą. Pasakyčiau, kad vieno atsakymo čia nėra, ir iš tiesų kiekvienai merginai su kiekvienu vaikinu reikia iš naujo nustatyti tą ribą.
Geriausia orientuotis ne į savo baimę (jis mane mes, jei atsisakysiu), o į savo pojūčius: ko aš šiuo momentu noriu? Šioje vietoje labai gerai priminti, kad vaikinai visai panašiai pergyvena dėl to, ar patinka, ir jei mergina palaiko vaikino savigarbą komplimentais, jam nekyla noras jos menkinti ar iš jos šaipytis. Tegul merginų dėmesys nuo įtempto galvojimo apie savo išvaizdą, kvapą ir elgesį pereina į vaikiną - kaip jis jaučiasi, ar jis pakankamai atsipalaidavęs? Stebinčiojo pozicija visuomet sukelia daugiau pasitikėjimo, nei stebimojo.
Štai tokią paskaitą aš laikyčiau padorumo pamoka. Nes kalbėti kitaip - reiškia dar labiau sustiprinti aštrią vidinę priešpriešą tarp „dora- nedora“, „norisi- negalima“; „traukia - baisu“, kuri dažnokai kankina bręsti baigiančias merginas. Nepadoru didinti žmogaus dvasinio skausmo, kai jam ir be to skaudu. Galbūt dėl to aš ir laikau savo mediko profesiją padoriausia pasaulyje
Štai tokios mano mintys. Linkiu jums pasidalinti savomis - net jei jūs manote kitaip, būkite nuoširdi, bet pagarbiai išklausykite ir pačias merginas: jos tai pastebės ir įvertins.
Sėkmės.
Olegas Lapinas
