1565 12 30 Lietuvos DK buvo įsteigti priešseiminiai pavietų seimeliai

Bajorijos prašymu Vilniaus seime 1565 12 30 priimtas normatyvinis aktas – Žygimanto Augusto pasirašyta privilegija, sukūrusi priešseiminių pavietų seimelių institutą Lietuvos DK. Tai buvo vienas svarbesnių aktų, dėjusių pagrindus Lietuvos bajorijos savivaldai. Jis įrašytas į II Lietuvos Statutą.

Nors pačiame bajorijos prašyme Žygimantui Augustui jau yra „seimelio“ terminas, tačiau privilegijos tekste dar nevartotas „seimelio“ terminas. Jį atitiko vartoti junginiai „mažieji seimai“, „pavieto seimai“, „pavieto suvažiavimai“.

Seimelių organizacija privilegijoje detaliai nereglamentuota. Apibendrintai nusakyta, jog jie turi vykti „pagal tokią pat tvarką ir tokį pavyzdį, kaip mūsų valstybėje Lenkijos Karūnoje pavietų seimai vyksta“. Pažymėta, jog seimeliai turi rinktis pavietų svarbiausiose vietose, o rinkiminiai suvažiavimai – pilyse ar valdovo dvaruose. Seimeliuose svarstant „Respublikos reikalus“ turi teisę dalyvauti visa pavieto bajorija, detaliai nevardijant dalyvių sudėties. Seimeliai vaivadijose ir pavietuose turėjo rinktis prieš kiekvieną seimą. Pagrindinės seimelių funkcijos – būsimo seimo dienotvarkės svarstymas, jame teikiami reikalai, 2 delegatų nuo pavieto (pavietų pasiuntinių) į seimą rinkimas, instrukcijų jiems parengimas (priešseiminiai seimeliai). Taip pat turėjo būti renkami žemės pareigūnai, pavietų teismų pareigūnai (elekciniai seimeliai).

Naujoji, Lenkijos pavyzdžiu perimtų pavietų seimelių sistema suteikė formalias galimybes visiems Lietuvos DK bajorams svarstyti svarbiausius valstybės gyvenimo reikalus ir per savo atstovus – išrinktus pasiuntinius – priimti įstatymus. Su sprendžiamąja balso teise politiniame gyvenime galimybę dalyvauti gavo daugybė naujų žmonių. Tai prisidėjo prie valstybės modernizacijos proceso.
Kartu seimelių sistema sudarė sąlygas valstybėje įsigalėti vienam – bajorijos luomui, užgožiant miestiečius (tik Vilnius, be balso teisės, gavo teisę siųsti atstovus į seimus), kurie buvo nustumti į bajorijos šešėlį. Sustabdytas aktyvios visuomeninės jėgos – trečiojo luomo klostymasis. Valstybė pasuko bajoriškojo parlamentarizmo keliu.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija