Kaip pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biuras, remdamiesi paimtais įkalčiais, pareigūnai įtaria, kad žvejybinių bendrovių vadovai ir darbuotojai klastojo dokumentus ir didelės dalies sugautų žuvų neįtraukdavo į žvejybos žurnalus, tuo padarydami didelę žalą valstybės finansų sistemai bei gamtai. Tyrėjų duomenimis, buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos žuvys vėliau buvo parduodamos. Manoma, kad jos galėjo keliauti į didžiųjų miestų ir rajonų turgavietes. Tokiais atvejais neapskaitytos prekės parduodamos urmu kokiam nors prekeiviui. Pelnas tuomet šiek tiek sumažėja, tačiau sukčiams paprastai neapsimoka gaišti laiko jas pardavinėjant. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba jau yra atskleidusi ne vieną panašų nusikaltimą. Urmu buvo pardavinėjami ir per turgaus prekeivius realizuojami vištų kiaušiniai, žuvys, konservai, kitokie maisto produktai.
Dėl tokios nelegalios prekybos bendrovės išvengdavo mokėti privalomus mokesčius ir valstybė patirdavo šimtatūkstantinius nuostolius. Pareigūnai išaiškino, kad nelegaliai sugautos žuvys tiektos Klaipėdos, Kretingos bei Šilutės įmonėms, o šios jas apdorodavo ir parduodavo.
Neoficialiais LŽ duomenimis, pareigūnai tyrimą pradėjo tikrindami konkurentų pateiktą informaciją. Šilutės policija plačiau komentuoti šią informaciją atsisakė. Esą tyrimą vykdo jų kolegos iš sostinės.
Nieko daugiau negalėjo, o gal nenorėjo, pasakyti Žvejybos įmonių asociacijos "Lampetra" vadovas Algimantas Dirsė. "Girdėjau, kad kažkokių bėdų turi Ventės ir Neringos žvejai, tačiau nieko plačiau papasakoti negaliu, nes nežinau detalių", - sakė jis.
LŽ šaltinių duomenimis, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žuvis gaudančios bendrovės galėjo nepasidalyti Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės sektoriui skiriamų išmokų. Pažeidimus padariusios įmonės gali ne tik atsidurti teisme, bet ir netekti ES paramos.