Pašaipus batonas
Jeigu manote, kad ekonomikos krizė atėmė visas įmanomas galimybes gerai gyventi, dirbti ir užsidirbti, klystate. Ir dabar galima būti pranašiam. Ypač jeigu moki parduoti. Paklausite ką? Ogi krizę!
Batonas „Finansinė krizė“ pakeitė pavadinimą ir tapo „Ekonominės krizės“ batonu. Originalu, tiesa? Beje, žmonės pirko ir anų batonų, perka ir šių. Minėti batonai niekuo neišsiskiria – tokie pat valgomi ir skanūs kaip kiti. O štai pavadinimas vilioja ne vieną pirkėją. Viliojo, beje, ir ankstesnis kulinarijos šedevro vardas. Pasak kepyklos atstovų, batonai buvo pervadinti todėl, kad bankai ėmė atsigauti, o žmonėms iki visiškos ramybės – dar toli. Tad finansų krizę jau įveikėme, o ekonomikos – dar ne.
Sumanymas kepti originalius batonus gimė Rokiškio rajone esančioje „Lašų duonos“ kepykloje. Kur dar rasi geresnį būdą pasišaipyti iš krizės, o drauge ir išlikti rinkoje? Tiesa, pasipelnyti iš jo gal ir ne itin sekasi – gaminys vidutiniškai kainuoja 67 centus, be to, šiais batonais prekiaujama tik kai kuriose Aukštaitijos parduotuvėse. Vis dėlto produktas vykęs. Juk jis puikiai pakelia pirkėjų nuotaiką, o kartu – praskaidrina liūdnomis spalvomis tapomą kasdienybę.
Originalus alus
„Habilito“ alaus darykla pasiūlė savo atsaką krizei ir sukūrė „Antikrizinį“ alų. Alaus daryklos vadovas Tomas Cesevičius tikino, kad pavadinimas gimė iš pabodusių kalbų apie krizę. Žinoma, kalbos jau pabodo gerokai ir visiems, o štai originalus pavadinimas traukia.
Tiesa, viena Rusijos bendrovė pažengė dar toliau nei mūsų tautiečiai ir ketina pradėti degtinės, kurios pusė litro kainuotų pigiau nei 100 rublių, gamybą. Patentus registruojančiam biurui „Rospatent“ jau pateiktas prašymas įregistruoti „Antikrizinės degtinės“ prekių ženklą.
2008 metų Rusijos prezidento rinkimų kampanijos metu rinkoje pasirodė „Car Medved“, „Medvedka“ ir „Medvedevka“ pavadinimų degtinės. Pasak gamintojų, sumanymai pasitvirtino ir atsipirko su kaupu. To paties tikimasi ir iš naujojo sumanymo. Šiuo metu, jų teigimu, 41 proc. rinkos užima degtinė, pigesnė nei 100 rublių, o 31 proc. sudaro nelegaliai gaminama degtinė. Į šiuos pirkėjus ir taikysis „Antikrizinė“ degtinė.
P.S. Vartodami alkoholį rizikuojate savo ir artimųjų sveikata!
Metas atsipalaiduoti
Gaminti krizės laikotarpiui skirtų batonų sumąstė vos viena įmonė. Tas pats ir su alumi. Tačiau pati idėja pasinaudoti krize, atrodo, tapo itin populiari. Tad šalia atpalaiduojamojo, raminamojo, tonizuojamojo, anticeliulitinio ir kitų įprastų masažų atsirado ir antikrizinių. Be to, ši mintis šovė į galvą ne kokiam nors vienam masažo salonui ar masažistui – nuo pasiūlymų atlikti antikrizinį masažą mirga ir spauda, ir internetas.
„Šis masažas malšina stresą, panaikina susikaupusią įtampą, išsklaido slegiančias mintis ir jausmus, žmogų grąžina į dvasinės pusiausvyros būseną, – tikinama viename interneto portale. – Pirmiausia masažo meistrai užtikrintais atpalaiduojamais rankų judesiais panaikina įtampą didžiausiose jos susikaupimo zonose – galvoje ir kaktoje. Vėliau masažuojamas kūnas ne tik delnais ar pirštais, bet ir alkūnėmis bei dilbiais. Taip pasiekiama gili viso kūno relaksacija, malonus kūno ir minčių lengvumas. Aromatai apglėbia švelniai, tačiau jų poveikis stiprus, aktyvinantis laimės hormonų gamybą, taip stiprinama organizmo imuninė sistema, atsiranda atsparumas stresui.“
Bent jau reklama
Žinoma, masažas visada smagu, ypač jeigu jis gelbsti nuo krizės. Galbūt jis tikrai kuo nors ypatingas? Bent jau pavadinimu – išties.
O štai kai kurie kiti verslininkai su krize nesusiejo nei pavadinimo, nei produkto, bet reklamą orientavo į tą pačią sunkmečio nukamuotą auditoriją. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje viena muzikos įrašų leidybos įmonė išleido rinktinį vestuvinių dainų albumą „Super vestuvės – super sodyboje“.
„Esame įsitikinę, kad ekonomikos krizė yra tik žmonių smegenyse, o ne širdyse, tad sudarėme tokį dainų rinkinį, kuris išjudins patį didžiausią tinginį, linguoti privers patį didžiausią niurzgą, o šypsotis – patį didžiausią pesimistą“, – apie kompaktinę plokštelę pasakojo leidėjai.
„Antikrizinis kompaktinis diskas jau prekyboje“, – šaukė sumanytojai. Apie krizę šioje kompaktinėje plokštelėje nėra nė vienos dainos, bet kas paneigs, kad reklama atrado savo adresatą, o muzika – geriausias vaistas nuo visų ligų?
Būta ir blogiau
Naktines ekskursijas Vilniuje ir jo apylinkėse organizuojanti turizmo agentūra turi savo požiūrį į krizę – siūlo pramogą tiems, kam dar nenusibodo šis kasdien girdimas žodis. Kitaip sakant, ir ji pelnosi iš krizės – susidomėjusiems vilniečiams ir sostinės svečiams parduoda originalias „ekonomines“ ekskursijas.
Kviesdami į „Ekonominę naktį“ rengėjai žada papasakoti apie pirmosios XX a. pusės Vilnių varginusius sunkmečius ir tai, kaip juos įveikdavo tuomečiai vilniečiai. „Tiek daug pesimizmo ir neigiamos nuotaikos, nusivylimo ar net baimės dėl rytojaus, – sako agentūros direktorė Marta Zotikova. – Pastaruoju metu krizė tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, todėl nusprendėme papasakoti apie tas ekonomines duobes, kurios jau įrašytos į Vilniaus istoriją, be to, kiekvienam įdomu pažvelgti į praeitį ir sužinoti tuomečius sprendimus – galbūt naudingi jie būtų ir šiandien.“
Skursta ir didikai
„Ekskursijų temą padiktavo šiandienis žmonių pesimizmas. Norėčiau parodyti, kad Vilniuje buvo ir blogiau“, – teigia gidė Danutė Čornij. Ji kviečia drauge pažvelgti į naktinį Vilnių, tad taip ir padarykime.
„Ekonomika (gr. οίκος („oikos“) – „namas“ ir νόμος („nomos“) – „dėsniai“). Apie tai ir pakalbėkime, – šypsosi gidė. – Jonas Leonas Tiškevičius su žmona Klementina Potocka 1884–1888 metais Neries krantinėje (dabartinis adresas – Žygimantų g. 1/8, kur įsikūrusi Lietuvos mokslų akademijos biblioteka) pasistatė naujus originalius, neturinčius analogų Vilniuje rūmus pagal Kiprijono Maciulevičiaus projektą.
Rūmų paradiškumą pabrėžė lodžija, skirta prie pat durų privažiuoti karietoms, vestibiulis, kurį dalija dvi poros sudvejintų kolonų, ir didingi laiptai. Iš kitų Vilniaus rezidencijų šie rūmai išsiskyrė Europos didmiesčiams būdingu užmoju. Ponia Klementina troško, kad jos gyvenimo būdas taptų sektinu pavyzdžiu Vilniaus aukštuomenei. Ji mėgo aukštuomenės susibūrimus ir prabangų gyvenimą. Grafienė svajojo Vilniuje užimti tokią padėtį, kokią jos motina turėjo Lvove.“
Tačiau, pasak D. Čornij, ekonominiai sunkumai neaplenkė ir didikų. „Grafas Tiškevičius sumanė pastatyti degtukų fabriką – pasikvietė inžinierių iš užsienio, nusipirko degtukų gaminimo mašinų, – pasakoja gidė. – Tačiau rusų inžinieriai blogai įdiegė techniką – palaužtas didikas labai susikrimto, susirgo ir mirė, o viena likusi Klementina ėmė skursti ir turėjo persikelti į kuklesnę rezidenciją Biržuose.“
Reikėjo kavos ir meilės
Stabtelėjus prie Tilto gatvėje 19 numeriu pažymėto pastato, kur dabar įsikūrusi kavinė ir lombardas, gidė pasakojo, kad kadaise ten gyveno vyrų itin lankomos moterys. Geraisiais laikais, pasak D. Čornij, jos padėdavusios išleisti uždirbtus pinigus, blogaisiais – dar ir paguosdavusios nevilties apimtus vyriškius.
„Priešais Katedros aikštę buvusioje „Literatų“ kavinėje kadaise buvo gaminama gardžiausia kava mieste, – tvirtina gidė. – Čia rinkdavosi miestiečiai išgerti šio skanaus gėrimo ir aptarti naujausių miesto įvykių. Kita įspūdinga kavinė buvo priešais – dabar ten įsikūręs „Danske“ bankas. Čia moterys ir merginos skubėdavo ne kavos, o pasižiūrėti į padavėjus serbus, kurie buvo pasakiškai gražūs.“
Gedimino prospekto 10 numeriu pažymėtame name kitados irgi veikė kavinė, kurioje rinkdavosi skirtingų socialinių sluoksnių publika: mažiau turtingi jaunuoliai kalbindavo turtingas damas, o tarnaitės gundydavo turtingus ponus.
„Totorių gatvę XX amžiuje labiausiai mėgo studentai, mat čia veikė trys pigios kavinės, kuriose papietauti buvo galima už vieną zlotą, – šypteli D. Čiornij. – Čia buvo įsikūrusi ir biblioteka. Juk išsinuomoti knygą yra paprasčiau ir pigiau, nei pirkti. Argi ne taip ir šiandien?“
Prabanga ir kuklumas
„Gedimino prospekte esantis pastatas, kur dabar įsikūrusi Mokslų akademija, – pirmasis būtent bankui pastatytas statinys, – pabrėžia gidė. – Rusijos valstybinio banko rūmai formų solidumu, konstrukcijų ir medžiagų kokybe lygiavosi į Europos didmiesčių architektūrą – čia susilieja klasicizmo ir ankstyvosios secesijos formos.“
Kiti bankams skirti pastatai, kuriuos parodė D. Čornij, buvo statyti jau po 1933 metų krizės.
„Žinoma, ir čia naudotos prabangios medžiagos, bet viskas skirta ne grožiui, o funkcionalumui. Nuo ketvirtojo dešimtmečio vidurio, atsigavus miesto ekonomikai, jo architektūroje įsivyravo racionalizmas – atsisakyta plastinio dekoro, taikytos geometrizuotos formos, siekta ekonomiškumo, – rodydama į Gedimino prospekte priešais prekybos centrą „Gedimino 9“, kur dar pirmojoje XIX a. pusėje dabartinio pastato teritorijoje buvo pradėtas plėtoti paslaugų verslas, esančius pastatus, kuriuose dabar įsikūręs SEB bankas ir „Kristiana“, konstatavo gidė. – Krizės metu visuomeniniai pastatai dažniausiai būdavo tik rekonstruojami ar remontuojami, o po jos vyko tikras šio tipo pastatų statybos bumas. Greičiausiai taip bus ir po metų kitų, kai nurims dabartinis sunkmetis.“
Pasak pašnekovės, svarbu neprarasti optimizmo. Juk visas mūsų gyvenimas – pakilimai ir nuosmukiai. Telieka išmokti kiekviename gyvenimo tarpsnyje pamatyti kažką gera ir tuo pasinaudoti. Juk ir krizė gali atnešti naudos. Tiesa, vieni šiuo laikotarpiu užsidirba, kiti – neturintys tiek galimybių ar idėjų – bent jau gali tikėti geresniu rytojumi. Kaip tikina D. Čiornij, jis tikrai toks bus.