Liks trečdalis mokyklų
Pradėjus įgyvendinti minėtą koncepciją iš dabar šalyje veikiančių 350 vairavimo mokyklų liks per 100, darbo neteks keli tūkstančiai teorijos ir praktinio vairavimo mokytojų, finansininkų, vienu balsu tvirtino redakcijoje apsilankę keli vairavimo mokyklų atstovai, norintys, kad jų pavardės nebūtų skelbiamos.
Jau dabar per savaitę Lietuvoje įregistruojama 6-8 tūkst. naujų bedarbių. Kodėl sunkmečiu nuspręsta reformuoti vairavimo mokyklų tinklą ir skubiai stumiama nauja rengimo koncepcija, kurios nuostatos neišlaiko kritikos? Pasak vairavimo mokyklų atstovų, pagal koncepciją išliks tik tos mokyklos, kurios rengs visų kategorijų vairuotojus, arba tos, kurios turi nuosavas vairavimo aikšteles.
„Keistoka nuostata, iki šiol sėkmingai nuomojomės aikšteles ir jokio vargo nei būsimiems vairuotojams, nei mokykloms nebuvo”, – sakė vienas atstovų.
Be to, esą mokymo proceso skaidrumui užtikrinti mokomuosiuose automobiliuose turės būti įranga, fiksuojanti kiekvieną mokinio vairavimo pamoką. Įdomu tai, kad Lietuvoje laikant egzaminą gauti lėktuvo ar sraigtasparnio piloto licenciją iki šiol nėra reikalavimo filmuoti. Tad galima manyti, kad mokytis vairuoti transporto priemones yra kur kas sudėtingiau negu pilotuoti orlaivius.
Atestacija – kasmet
Vairavimo mokyklų atstovų nuomone, koncepcijos rengėjai nepamiršo ir praktinio vairavimo mokytojų. Jiems kasmet numatoma atestacija – nesvarbu, kokie bus mokymo rezultatai. Iki šiol net bendrojo lavinimo mokyklų direktoriai, atsakingi už tūkstančių mokinių žinias ir likimą, priverstinai neatestuojami.
Ir dar – jeigu daugiau kaip 20 proc. mokytojų parengtų mokinių per kalendorinius metus neišlaikys teorijos ar praktinio vairavimo egzamino VĮ „Regitra”, tuomet tokie mokytojai turės apleisti mokyklą. Dabar iš pirmo karto vairavimo egzamino neišlaiko apie 45 proc. būsimų vairuotojų.
Susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime spaudai apie koncepciją teigiama: „Norint užtikrinti saugesnį eismą būtinas ypatingas dėmesys pirminiams vairuotojų mokymui ir egzaminavimui.”
Ypatingas dėmesys skiriamas ir mokymo transportui – jis turi būti ne senesnis kaip dešimt metų. Tiesa, dauguma vairavimo mokyklų vairuoti moko 5-10 metų senumo mašinomis. Kebliau toms, kurios rengia krovininių automobilių ir autobusų vairuotojus. Juk, sakykime, trejų metų vilkikas be puspriekabės kainuoja nemenką sumą – 70-100 tūkst. litų.
Nori išmesti iš rinkos
Vairavimo mokyklų atstovai savo pavardžių nepanoro skelbti ir dėl to, kad jau dabar mokyklas nuolat krečia Valstybinė kelių transporto priemonių inspekcija. Ne tik krečia, bet ir už menkiausius netikslumus dokumentuose skiria solidžias pinigines baudas. Dirbama uoliai, iš maždaug kaip pusės tūkstančio šalies vairavimo mokyklų naudojamų mokomųjų automobilių jau patikrinta per 400.
Koncepcijos rengėjai pabrėžia, kad daug eismo nelaimių asmenys sukelia antrais vairavimo metais. Tai kuo čia dėtos vairavimo mokyklos, jeigu jauni vairuotojai įsitikinę antrais metais jau vairuojantys puikiai?
Alytiškių nuomone, koncepcijos tikslas ne tik pagerinti vairavimo mokymo kokybę, sumažinti eismo nelaimių keliuose, bet ir iš rinkos išmesti kelis šimtus vairavimo mokyklų, perimti verslą iš jį ilgus metus kūrusių žmonių. Dabar norint gauti teisę vairuoti tenka pakloti per tūkstantį litų. Monopolizavus rinką kainą bus galima didinti.
Pamirštama, kad Lietuvoje, kaip ir kitur Europos Sąjungoje, galioja įstatymai, draudžiantys diskriminuoti smulkųjį ir vidutinį verslą ir monopolizuoti rinką.
