Tačiau įstatymu norima riboti tik paranormalių reiškinių inscenizavimą, o ne visų paranormalių reiškinių demonstravimą. Politikai taip pat paprašyti atsisakyti nuostatų dėl homoseksualių santykių skatinimo ir tradicinės šeimos vertybių gynimo, nes šias nuostatas būtų sunku taikyti arba Lietuvai gali grėsti pasmerkimas tarptautinėje erdvėje.

Gali riboti net pavienių žmonių saviraiškos laisvę?

Tiek šiuo metu galiojančiame, tiek vasarą Seimo priimtame ir daugybę diskusijų sukėlusiame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme kalbama apie viešąją informaciją, neapibrėžiant jos skleidimo būdo. Prezidentės Dalios Grybauskaitės sudaryta darbo grupė pasiūlė nurodyti, kad įstatymas būtų taikomas viešajai informacijai, skleidžiamai bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė paragino nuostatos dėl visuomenės informavimo priemonių atsisakyti. Anot jos vadovaujamos tarnybos atstovo, priešingu atveju tokiems dalykams, kaip kompiuteriniai žaidimai, įstatymas nebūtų taikomas.

Anot žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos teisininko Deivido Velko, kino teatre rodomas filmas nėra visuomenės informavimo priemonė, tačiau jį galima laikyti viešu renginiu. „Ne visi lankstinukai turi visuomenės informavimo priemonės požymį. Vieši renginiai neturi jokio visuomenės informavimo priemonės požymio, nes esamuoju laiku perteikia patį įvykį. Viešoji informacija, nepaskleista visuomenės informavimo priemonėmis, yra tik viešoji informacija“, - kalbėjo jis.

„Ar viešam renginiui, kur bus imituojamas lytinis aktas, bet kuris nebus atspindėtas visuomenės informavimo priemonėse, įstatymas nebus taikomas? Ar būtina aprašyti renginį spaudoje, kad dė jo būtų galima bausti?“ - pasidomėjo liberalė Dalia Teišerskytė. „Jei reikės, galės bausti už chuliganizmą“, - nurodė prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė.

Ji įspėjo, kad taikant įstatymą visai viešajai informacijai vėl gali kilti diskusija dėl įstatymo neapibrėžtumo: „Ribojimai turi turėti aiškią ribą, negali būti nurodomi rezervai. Įžvelgiama riziką, kad sulauksime priekaištų, jog nėra apibrėžta aiškiai. (...) Matau riziką, kad gali būti atvejų, kai viešoji informacija apims atskirus žmones, kurie išreiškia savo nuomonę. Gali ta nuomonė nepatikti, ji gali būti netinkamai išreikšta, bet kiekvienas turi teisę reikšti nuomonę.“

„Ar žadame riboti žmonių raiškos laisvę apskritai? Iki absurdų prieisime“, - stebėjosi Socialdemokratų frakcijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Gintaras Songaila pasiūlė problemą spręsti tiesiog neleidžiant nepilnamečių į kino teatrą, kai rodomas jiems žalą darantis filmas.

Homoseksualų tinklalapiai nebūtų uždrausti

Bene ilgiausiai diskusija vyko dėl informacijos, kuria propaguojami homoseksualūs santykiai. Prezidentės sudaryta darbo grupės parengtame projekte vietoj homoseksualių, biseksualių ir poligaminių santykių propagavimo atsirado frazė apie nepilnamečių seksualinę prievartą ir išnaudojimą, mažamečių lytinių santykių skatinimą.

Ne vienas parlamentaras paragino grąžinti nuostatą dėl homoseksualių santykių skatinimo, tačiau vos trys komiteto nariai pritarė tokiam kolegų siūlymui, o dauguma susilaikė. Kai kurių politikų manymu, reikėtų riboti informacijos, kuria skatinami nepilnamečių lytiniai santykiai ir lytiniai santykiai su nepilnamečiais arba lytiniai santykiai apskritai, sklaidą.

Anot D. Velko, „geriau nepalikti taikymo sunkumus numatančių kriterijų“, nes esą nebus galima taikyti viso įstatymo. „Tarnyboje bandėme įsivaizduoti, kokia tai būtų informacija. Radome tik vieną atvejį – atitinkamų asmenų teises ginantys dokumentai ir interneto svetainės, kur būtų publikuojami kvietimai į renginius, raginimai ginti jų teises. Tai nebūtų draudžiama, tik reikėtų prierašo, kad gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams.“

Teisininko žodžiais, neigiamą poveikį nepilnamečiams daro bet koks vertimas lytiškai santykiauti. Tokia nuostatai pritarė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnyba.

Posėdyje D. Velkas teigė dar netyręs informacijos, kuria būtų skatinami lytiniai santykiai su mažamečiais ar nepilnamečiais. Tokiu atveju esą būtų iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už jų seksualinį prievartavimą, o skatinimas būtų prilygintas bendrininkavimui.

Komentuodama nuostatas dėl lytinių santykių ir informacijos apie homoseksualumą D. Teišerskytė nuogąstavo „dėl nepilnamečių dauginimosi“. „Berniukas su berniuku nepasidaugins“, - nuskambėjo atsakymas į jos repliką.

Politikai ietis surėmė ir dėl šeimos vertybių – darbo grupė pasiūlė riboti informacijos, kuria jos niekinamos, skelbimą. Konservatorius-krikdemas Česlovas Stankevičius pasiūlė pridėti ir informaciją, kuria skatinama kitokia negu Konstitucijoje įtvirtinta šeimos bei santuokos samprata. Anot jo, čia kalbama tik apie nepilnamečiams prieinamą informaciją, o ne apie tai, kaip suaugusieji gyvena.

Savo ruožtu S. Cirtautienė atkreipė dėmesį, kad įtvirtinus šią nuostatą Lietuva gali sulaukti sankcijų, pavyzdžiui, iš Europos Žmogaus Teisių Teismo: „Jei esame pasiryžę visi iš savo kišenės mokėti baudas, to sulauksime. Dėl lyties keitimo jau sulaukėme.“ Tai išgirdęs, M. Adomėnas pasipiktino, kad reikia derinti įstatymus dėl „ideologiškai motyvuoto teismo Strasbūre“.

Ribos paranormalių reiškinių inscenizavimą

Ginčų ŠMKK posėdyje kilo dėl paranormalių reiškinių demonstravimo. Informacinės visuomenės plėtros komitetas norėtų apskritai atsisakyti šios nuostatos, nes, pasak G. Songailos, ribojimą sunku aiškiai suformuluoti. Savo ruožtu konservatorių-krikdemų atstovas Mantas Adomėnas pasiūlė įstatymą taikyti tik atvejams, kai paranormalūs reiškiniai inscenizuojami, sudarant jų tikrumo įspūdį. „Yra laidų, kur inscenizuojami vaiduokliai, poltergeistai. Taip sukuriamas iracionalumo įspūdis, iškreipiamas pasaulėvaizdis“, - aiškino jis.

Anot M. A. Pavilionienės, ši nuostata galėtų būti taikoma tokiems apdovanojimų pelniusiems filmams, kaip „Pano labirintas“, kuriame skraido fėjos. Lietuvos vyskupų konferencijos atstovo Vyganto Malinausko teigimu, nei šiai juostai, nei filmams apie berniuką burtininką Harį Poterį „yra visai kas kita“, užtat vaiduoklių medžiotojų rodymas per televiziją gąsdina vaikus.

Dauguma komiteto narių atsisakė visai išbraukti frazę apie paranormalius reiškinius, tačiau pritarė M. Adomėno siūlymui dėl jų inscenizavimo.

Parlamentarai ilgokai diskutavo ir dėl informacijos, kuria skatinama lošti, dalyvauti azartiniuose lošimuose, loterijose, kituose žaidimuose, kai sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis (tokią formuluotę pasiūlė prezidentės sudaryta darbo grupė). Kai kuriems politikams kilo klausimų net dėl balsavimo per vaikų „Euroviziją“, tačiau dauguma sutiko, kad tokią informaciją reikia riboti.