Reguliariai vartojant varškės galima išvengti aterosklerozės ir medžiagų apykaitos sutrikimų.
Varškę galima valgyti ir sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, nes ją virškinant išsiskiria gerokai mažiau skrandžio sekreto, druskos rūgšties ir fermentų negu virškinant pieną ar rūgpienį.
Gerai savijautai palaikyti, vieną dieną per savaitę galima laikytis varškės dietos.
“Varškės dieną” šio produkto reikėtų valgyti 3-4 kartus po 100-150 g. Beje, vienu kartu suvalgyti daugiau kaip 150 g varškės neverta, nes būtent tiek produkto yra reikiamas baltymų, kurį mūsų organizmas sugeba pasisavinti, kiekis.
Iš varškės galima pagaminti daugybę šaltų ir karštų, sūrių ir saldžių patiekalų. Geriausiai varškė pasisavinama derinyje su saldžiais vaisiais ir uogomis.
Sutrynus varškę su česnaku išeis skani masė sumuštiniams tepti, o į varškę pridėjus razinų ir cukraus - įdaras konditerijos gaminiams.
Šaltus bei karštus patiekalus galima gaminti ir iš riebios, ir iš liesos varškės. Tiesa, šalti patiekalai skanesni, jei pagaminti iš riebios varškės.
Gaminant įdarą pyragui ar kitam karštam patiekalui, kad būtų malonesnis aromatas, į varškę galima įdėti vanilės arba citrusinių vaisių sudžiovintos žievelės. Kad varškės masė būtų vientisa, patyrę virėjai ją sutrina per sietelį arba sumala malimo mašinėle.
Svarbu: šviežios varškės nereikėtų laikyti ilgiau nei 2-3 paras. Praėjus šiam laikui, varškė tinkama tik varškėčiams, apkepui bei pyragams kepti.
Senoliai pataria: sSergant plaučių uždegimu arba įsisenėjus bronchitui, mūsų senoliai gydėsi varškės kompresais, tam vartodami labai rūgščią varškę, skleidžiančią acto ar net spirito kvapą.
200 g varškės sumaišoma su valgomuoju šaukštu medaus, gauta masė užtepama ant seno audinio skiautės, iš viršaus pridengiama tuo pačiu audiniu, uždedama ant nugaros, uždengiama plėvele, popieriumi, vata ir pritvarstoma. Kad kompresas neslystų, galima užsivilkti ankštokus marškinius. Vakare uždėtas kompresas nenuimamas iki ryto. Jis sušvelnina kosulį ir malšina uždegiminius procesus.
