Labai dažnai mes savo jausmus ir baimes slepiame giliai viduje. Mums atrodo, kad ten jie mus mažiau jaudins. Nesidalijame savo išgyvenimais su artimaisiais, nes nesame tikri, kaip jie gali mums padėti, todėl nenorime jų nuliūdinti ar bijome, kad jie nuo mūsų nusisuks.
Toks elgesys iš principo neteisingas, ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame tarpsta vienatvė, mano populiarus amerikiečių psichologas Devidas Bernsas. Jis įsitikinęs, kad artimieji visuomet gali mus suprasti – tereikia teisingai pakreipti kalbą. Apie tai, kaip tai padaryti, jis pasakoja savo knygoje „Laimingi kartu“.
Bernsas sukūrė paprastą metodiką, kuri žada padėti artimiems žmonėms rasti bendrą kalbą. Jis tikina, kad praktikai prireiks vos dešimties minučių per dieną ir noro suprasti vienas kitą. Metodikos esmė – pašnekovai pasiskirsto vaidmenis (jų du – Klausytojas ir Kalbėtojas) bei periodiškai jais keičiasi.
Pirmas etapas. Kalbėkite!
Nuspręskite, kas kalbės pirmas. Tarkime, tai jūs. Jūs turite lygiai trisdešimt sekundžių, kad pasakytumėte viską, ką norite – apie savo norus, baimes, nepasitenkinimą. Pasistenkite savo mintis suformuluoti aiškiai ir tiksliai. Kai pabaigsite, paprašykite savo pašnekovo pakartoti tai, ką jis išgirdo, tiek tiksliai, kiek tai įmanoma.
Pavyzdžiui, jūs norite aptarti savo partnerio uždarumą. Šiuo atveju galite pasakyti: „Žinai, mane labai baugina tavo uždarumas. Noriu, kad pasakotum man tai, kas tave jaudina. Visada esu pasiruošusi padėti, ir esu tikra, kad kartu rasime bet kurios problemos sprendimą. Tačiau tam tau reikia pasidalinti su manimi savo mintimis ir baimėmis“.
Antras etapas. Įvertinkite.
Kai Klausytojas pakartos jūsų pasakojimą, įvertinkite jį šimtabalėje sistemoje, kiek tiksliai jis perteikė jūsų žodžių prasmę. Jei esate patenkinti atsakymu ir galite duoti daugiau nei 95 balus, pasikeiskite vaidmenimis. Kalbėtojas gali tęsti temą, kurią pradėjote jūs, arba pasiūlyti savąją.
Klausytojo atsakymas gali skambėti taip: „Tau nepatinka, kad aš viską laikau savyje. Tu jaudiniesi dėl manęs. Nori, kad aš pasakočiau tau tai, ką galvoju. Tau atrodo, kad kartu mes galėsime išspręsti mano problemas“.
Jei vis dėlto Klausytojas praleido kažką svarbaus, būtinai nurodykite tai ir paprašykite iš naujo pakartoti tai, ką jis išgirdo. Tęskite tol, kol rezultatas jus tenkins.
Trečias etapas. Stebėkitės.
Gali būti, kad nustebsite sužinoję, kaip jūsų pašnekovas ir jūs pats suvokiate informaciją. Kartodami trisdešimties sekundžių pašnekovo kalbą, veikiausiai praleisite svarbius momentus. Ir ne todėl, kad jūsų nedomina tema, o todėl, kad neturite įpročio įdėmiai įsiklausyti į artimųjų žodžius. Vis dėlto šį trūkumą galima ištaisyti, tikras Devidas Bernsas. Jis mano, kad net kelių dienų praktikos pakanka pasitikėjimui sukurti. Pabandykite pritaikyti jo metodiką ir rezultatus pamatysite patys.
