Dyzelių dalis smuko gana smarkiai, nes pernai jie užėmė 52,7%, o 2007 m. buvo pasiekę savo populiarumo viršūnę – 53,3%.
Dyzelinių agregatų dalies mažėjimą iš dalies lėmė didžiųjų Europos valstybių taikytos ar vis dar taikomos naujų automobilių pirkimo skatinimo programos, kurių metu seną transporto priemonę nauja keičiantiems gyventojams valstybė teikė dotacijas.
Šių akcijų metu dauguma žmonių pirko naujus mažus arba kompaktinius automobilius, tad visiškai suprantama, jog daugelis nepanoro už dyzelinį variklį papildomai sumokėti 2-3 tūkst. eurų (7-10 tūkst. Lt), nes ši priemoka būtų pareikalavusi visų iš valstybės gaunamų pinigų.
Dyzelių populiarumas sumažėjo ir dėl alternatyvių variklių populiarinimo. Pavyzdžiui, Italija naujus suskystintomis naftos dujomis (LPG) varomus automobilius perkantiems gyventojams pasiūlė net 3,5 tūkst. eurų (12 tūkst. Lt) išmoką, o įsigyjantys suslėgtomis gamtinėmis dujomis (CNG) varomus automobilius ar furgonus gali gauti 1,5-3,5 tūkst. eurų (5-12 tūkst. Lt).
Tiesa, dujomis varomų automobilių pardavimų augimas Italijoje neturės didesnio poveikio dyzelių rinkos daliai Europoje, tačiau tokios akcijos dyzelinių variklių mėgėjus gali paversti dujinių agregatų gerbėjais, o tai paveiktų rinką ilgu laikotarpiu.
Dyzeliniams varikliams vis labiau grasina ir hibridiniai motorai, kurie Europoje dar yra nišinė technologija. Vis dėlto Frankfurto automobilių parodoje „Toyota Motor“ paskelbė birželio-rugpjūčio mėnesiais gavusi net 25 tūkst. užsakymų naujajam „Prius“ modeliui.
Japonijos gamintojo prezidentas Akio Toyoda teigė, kad siekdama geriau paskirstyti savo išteklius bendrovė dyzelių dominuojamoje Europoje daugiau dėmesio skirs hibridiniams automobiliams. Nuo kitų metų Didžiojoje Britanijoje prasidės kompaktinio hečbeko „Toyota Auris“ hibridinės versijos gamyba.
Kol kas dar neaišku, ar hibridiniams automobiliams pavyks išsikovoti reikšmingą Senojo žemyno rinkos dalį, tačiau jų pardavimai veikiausiai augs būtent dyzelių sąskaita.
Bene rimčiausia grėsmė dyzeliniams varikliams yra naujieji ES aplinkos taršos normatyvai, dėl kurių dyzelių patrauklumas turėtų smarkiai sumažėti. Iki 2014 m. automobilių gamintojai turės smarkiai sumažinti dyzelių išmetamų azoto oksidų kiekį.
Europos Komisijos užsakymu atlikto nepriklauso tyrimo metu nustatyta, kad naujieji standartai dyzelinių variklių kainą padidins maždaug 900 eurų (3,1 tūkst. Lt).
Prie dyzelinių variklių saulėlydžio nemažai prisideda ir sparčiai tobulinamos benzininių motorų technologijos. Pavyzdžiui, „Alfa Romeo MiTo“ modelyje jau pasirodė „Fiat“ sukurta kintamo vožtuvų valdymo sistema „MultiAir“, leidžianti padidinti variklio galią bei sumažinti degalų sąnaudas ir CO2 emisijas.
Nepaisant visų šių iššūkių, dyzeliniams agregatams bent jau artimiausiu metu negresia garo variklio likimas, tačiau šie karkiantys ir vibruojantys motorai veikiausiai jau niekada neužims pusės Europos naujų automobilių rinkos.
