„Bet kuriuo atveju reikia euro as soon as possible (angl. kaip įmanoma greičiau“, - antradienį vykusioje Lietuvos verslo konfederacijos diskusijoje apie iššūkius verslui ir valstybei teigė ministrė, komentuodama Estijos užmojus įsivesti eurą jau 2011 m. ir mūsų šalies galimybes pasekti jos pavyzdžiu.
Vyriausybės narė prisiminė ne kartą girdėjusi nuostabą, esą kam reikalinga tokia užgaida, kaip euras. „Dabar imu galvoti, kad gal ir žmonės iš gatvės pradeda suprasti. Gyvenimas paneigė vieną labai aiškų mitą, kad įvedus eurą kyla kainos. Mes jau aiškiai pamatėme 2007-2008 m., kad kainos kyla dėl pinigų pertekliaus, o euras čia niekuo dėtas.“
Vienu euro privalumu Vyriausybė įsitikino birželį, platindama euroobligacijų emisiją. Ją tuomet platino ir Slovakija, jau turinti bendrą ES valiutą. Palūkanų skirtumas sudarė maždaug 4 procentinius punktus, arba euro kainą. „Anksčiau buvo sakoma, kad nereikia mokėti bet kokios kainos už euro įvedimą. Dabar mokame už euro neįvedimą“, - kalbėjo I. Šimonytė.
„Tie dalykai rodo, kad mums reikia euro kaip įmanoma greičiau, - pabrėžė ji. - Tai nereiškia, kad euras išspręs mūsų problemas, toli gražu ne. Bet mes skiriamės nuo estų keletu, deja, labai skausmingų parametrų. Estijos valdžia gerovės laiku elgėsi apdairiai. Jos žiniasklaida manęs klausia, ar patartumėte Vyriausybei vien dėl euro nupjauti (nuo deficito) 1 proc. BVP. Dėl to aukoti žmonių gerovę?.. Jei mums trūktų iki euro to 1 proc. deficito, sakyčiau, pjaukime bet ką, nes dar turime šansų patekti į euro zoną leisgyviai. Dabar, jei bandytume pjauti tiek, kiek mums reikėtų iki deficito ribos, mes į euro zoną patektume šiek tiek kitokios būklės. Raimondas Kuodis teisingai juokauja: mes turbūt nenorime, kad mus įneštų į euro zoną.“
Ministrės žodžiais, jei pavyks susitarti dėl visų 2010 m. biudžetų, bus galima kalbėti apie konkrečią euro įvedimo datą. „Faktas, kad 2012-ieji nėra reali data. Manau, kad ir 2013-ieji nėra reali. Bet mes negalime atidėlioti sprendimo labai toli, nes jei to nepadarysime, paskui skola mums užtrenks duris. Skola bus užaugusi tiek, kad mes vėl nebegalėsime (įsivesti euro – DELFI)“, - aiškino I. Šimonytė.
Ji užtikrino, kad ES nekeičia pozicijos dėl Mastrichto kriterijų švelninimo: „Manau, kad tai būtų bergždžia viltis.“
Lietuva siekė įsivesti eurą 2007 m., tačiau dėl infliacijos, keliomis dešimtosiomis procentinio punkto viršijusios nustatytą ribą, šio plano neįgyvendino.
