Kad padėtis vis dar ritasi į blogąją pusę, patvirtina ir oficiali statistika. Pasak jos, bedarbių skaičius mieste jau perkopė trylika procentų ir artėja prie keturiolikos.
„Nedarbas dabar toks, koks buvo per vadinamąją Rusijos krizę prieš aštuonerius metus. Jeigu jis didės, vadinasi, bus didžiausias nuo tų laikų. Taip greičiausiai ir gali nutikti, nes gruodį bedarbių visuomet daugėja. Nėra jokių galimybių, kad nedarbas iki pavasario ims mažėti“, – situaciją apibūdino Panevėžio darbo biržos direktorius Juozas Mėlynavičius.
Darbo biržos specialistai tarp Rusijos krizės ir dabartinio ekonomikos nuopuolio pastebi aiškių skirtumų. Prieš aštuonerius metus bedarbių daugėjo pamažu ir piką pasiekė prieš pat ekonomikos nuopuolio pabaigą, o dabartinė krizė prasidėjo atleidžiant darbuotojus.
Nors nedarbo lygis, prasidėjus sunkmečiui, po metų aprimo, bet vis dar auga. Ramiausiai atrodė rugsėjis, tada iš 1300 ieškojusiųjų darbo buvo įdarbinti 900 panevėžiečių. Daugelis – pagal terminuotas darbo sutartis, bet jos baigsis gruodžio mėnesį, todėl bedarbių procentas turėtų dar šoktelėti.
Daugiausia žmonių pastaruoju laiku atleidžia pramonės įmonės. Laisvų darbo vietų gali pasiūlyti tik paslaugų sektorius. Čia vienos paklausiausių barmenų ir virėjų specialybės.
Tendencijos nedžiugina
Panevėžio darbo biržos vadovas pažymėjo, kad per krizę darbdaviai, įdarbinę darbuotojus iš Darbo biržos, su jais linkę pasirašyti terminuotas darbo sutartis. Praėjusiais metais toks įdarbinimo būdas siekė 14 procentų, o šiemet šoktelėjo iki 31 procento.
„Vadinasi, įdarbintieji greitai vėl grįžta į Darbo biržą“, – komentavo J.Mėlynavičius.
Darbo biržos vadovas pripažįsta, kad terminuotos darbo sutartys palankios verslininkams – joms pasibaigus, nereikia atleisti darbuotojų ir mokėti išeitinių kompensacijų.
J.Mėlynavičius pasakojo, kad trumpalaikiu įdarbinimu kai kurie darbdaviai noriai naudojasi, nes už sukurtas darbo vietas jie gauna išmokas.
„Ne už kiekvieną socialinę grupę mokamos išmokos. Tai turi būti jaunimas iki 25 metų, neįgalus bedarbis, ilgai darbo nerandantysis arba tas, kuriam nedaug liko iki pensijos. Jei žmogus iš liemens ir iš stuomens, jokios išmokos už jį nemokamos. Viskas priklauso nuo darbdavio. Rimtas darbdavys ieško rimto žmogaus. Tačiau tokių tendencijų daugėja. Sunkmečiu darbdaviai nori verstis, tad ieško galimybių gauti paramą. Jei gali gauti, tuo ir pasinaudoja“, – tikino J.Mėlynavičius.
Jis paneigė visuomenėje sklandančius gandus, kad po Naujųjų metų nedarbas mieste gali šoktelėti iki 25 procentų, bet 15 procentų riba veikiausiai bus peržengta.
„Nenoriu tikėti, kad bedarbių bus daugiau nei 25 procentai. Mūsų duomenimis, tai neįmanoma, tačiau gali būti, kad sausį nedarbas bus apie 15 procentų. Metų pabaigoje baigsis terminuotos darbo sutartys, nemažai gyventojų dirba pagal verslo liudijimus, jie taip pat galioja iki Naujųjų, šie žmonės taip pat taps bedarbiais“, – paaiškino Darbo biržos vadovas.
J.Mėlynavičius sutiko, kad nedarbo mastai mieste gali būti didesni, tačiau juos sumažina didėjanti emigracija, tačiau tokių faktų Darbo birža įrodyti negali, nes duomenų apie migraciją ji nerenka.
Vilties nepraranda
Kad situacija nė kiek negerėja ir daugeliui teks gerokai pasukti galvą, ką dėti ant kalėdinio stalo, puikiausiai atspindi bedarbių nuotaika. Kasryt prie biržos durų darbo pasiūlymus peržiūrintys žmonės kantriai laukia dėmesio vertų skelbimų, tačiau pasiseka nedaugeliui.
Panevėžio rajone gyvenantis Povilas Jasėnas pasakojo, kad keturių asmenų šeimoje neliko nė vieno žmogaus, uždirbančio pinigus, todėl tenka kantriai ieškotis darbo. Išgyventi padeda tik tai, kad šeima gyvena kaime, tad prasimaitinti lengviau nei miestiečiams.
„Nėra jokių konkrečių pasiūlymų, nors darbo dairausi nuo vasaros. Ieškau vairuotojo darbo, galiu važiuoti į tolimuosius reisus. Valdžia prakalbo, kad lipam iš duobės, bet aš to nejaučiu, nors vilties rasti darbą neprarandu. Vyresnis sūnus taip pat neteko darbas, kitas – dar moksleivis, o žmona turi neįgalumą. Vienkiemyje gyvenam, todėl šiaip taip sukamės“, – „Sekundei“ pasakojo P.Jasėnas.
Vyras skundėsi, kad anksčiau Darbo birža siųsdavusi į tobulinimosi kursus, bet pastaruoju laiku to nebedaro, todėl tenka kelti kvalifikaciją už savas lėšas. P.Jasėnas pasakojo norintis rasti darbą, už kurį būtų mokama bent du tūkstančiai litų.
„Ieškau jau pusmetį. Vieną kartą buvo pasiūlymas valyti gatves, padirbau pusantro mėnesio ir baigėsi terminuota darbo sutartis. Uždirbdavau minimalų atlyginimą, nuo to laiko darbo nebegaunu. Situacija labai bloga. Kai tik ateinu į Darbo biržą, nieko nepasiūlo. Gyvenu viena, gerai, kad padeda mama ir vaikai, kitaip pražūčiau. Viltis – kvailių motina, bet visuomet tikiu, kad bus geriau“, – situaciją apibūdino panevėžietė Redmalda.
Ieško skelbimų
Bedarbiai panevėžiečiai aplanko ne tik Darbo biržą. Pragyvenimo šaltinio paieškoms naudojami visi įmanomi metodai, tarp jų – skelbimai laikraščiuose, pažintys.
„Darbo yra, tereikia noro. Ieškau tarptautinių gabenimų vairuotojo darbo, tačiau darbdaviai nebenori mokėti. Be dviejų trijų tūkstančių litų užmokesčio neverta pradėti dirbti. Darbo biržoje esu prisiregistravęs keletą savaičių, bet ieškau ir kitais būdais – per laikraščius, pažįstamus. Prieš tai vienoje bendrovėje 15 mėnesių dirbau beveik už dyką. Ateinu ne tam, kad stovėčiau Darbo biržoje ir gaučiau bedarbio pašalpą. Darbo atkakliai ieškau, nes reikia išmaitinti šeimą. Laikraščius skaitinėju. Tačiau, jei darbo bus, tai jį gausiu per pažįstamus. Rankų nenuleisiu ir vilties neprarasiu, kitaip beliktų lįsti į kilpą“, – panevėžietis Egidijus Maračiauskas buvo nusiteikęs optimistiškai.
Vyras teigė nebetikintis skelbimais, kuriuose žadamas penkių tūkstančių litų ir didesnis užmokestis. Realiausia yra uždirbti apie du tūkstančius litų. Toks užmokestis yra kelis kartus mažesnis nei dar prieš metus mokėdavo tarptautiniais gabenimais užsiimančios bendrovės.
„Dirbti reikia kaip arkliui, o mokėti niekas nenori“, – padarė išvadą pašnekovas.