Pasibaigus Kijevo ir Maskvos „dujų" karui ir metų pradžioje pasirašius sutartis su Rusijos dujų monopolininke „Gazprom" J.Tymošenko buvo kaltinama sprendimo netoliaregiškumu ir sukelta grėsme dujų transportavimo sistemai dėl galimų skolų už dujas ir nuobaudų už sutarties sąlygų dėl rusiškų dujų importo apimties neįvykdymą.
Ukrainos politikai, kaip ir anksčiau, vadina Rusiją šalimi, suinteresuota gauti dujotiekio kontrolę.
"Aš niekada neleisiu privatizuoti mūsų valstybinę sistemą, sukurti kokius nors tarptautinius konsorciumus, kitoms valstybėms kėsintis į mūsų dujų transportavimo sistemą, nes tai - mūsų nacionalinis turtas, kuris visada turi likti Ukrainos valstybinė nuosavybė", - sakoma J.Tymošenko paskelbtame pareiškime.
Ukrainos premjerės ir Rusijos ministro pirmininko derybos numatytos lapkričio 19 ir 20 dienomis Jaltoje, kur vyks tarpvalstybinės komisijos posėdis ir NVS vyriausybių vadovų susitikimas.
Klausimą dėl dujų transportavimo sistemos ateities nuolat kelia Ukrainos politikai. Nors įstatymais uždrausta paleisti sistemą iš valstybės rankų, tarpusavyje rungtyniaujančios politinės jėgos dažnai kaltina viena kitą mėginimais ją parduoti.
Pirmadienį išplatintame premjerės pareiškime taip pat sakoma, jog kalbas, kad šalis gali prarasti dujų transportavimo sistemą, "galima paaiškinti tik Ukrainos prezidento rinkimų kampanija".
Anksčiau dabartinis prezidentas Viktoras Juščenka, vienas J.Tymošenko varžovų per sausio 17 dieną vyksiančius prezidento rinkimus, pareiškė, kad „Gazprom" gali pateikti daug milijardų sudarančias nuobaudas Ukrainai už per mažą dujų importą 2009 metais.
Praėjusią savaitę J.Tymošenko ir V.Putinas pareiškė, kad Maskva, atsižvelgdama į Ukrainos ekonomines problemas, nepateiks jokių pretenzijų Kijevui.