Šiemet „Pažangiausio ekologinio ūkio“ konkurse Dariaus ūkis išrinktas geriausiu pavyzdiniu šeimos ekologiniu ūkiu Lietuvoje.
Sodyba panaši į pilį
Maždaug už 1,5 kilometro nuo Šilų gyvenvietės esanti jų sodyba panaši į nedidelę pilį – ji pastatyta ant kalvos ir matosi jau iš tolo. Sutuoktinių namas – iš medžio. Būtent tokio būsto jie visados ir norėjo.
„Mes net užuolaidų neturime. Gyvename atokiai, aplinkui nėra jokių kaimynų, o pro langus atsiveria gražūs vaizdai, ypač pavasarį, aplinkui sužydėjus rapsams“, - pasakoja G.Gaigalienė.
Tiek Giedrė, tiek Darius kilę iš miesto. Tačiau abu jie dabar sodybos kaime nė už ką neiškeistų į butą mieste.
Aplankė kolegas iš kitų šalių
Gyvulininkyste ir daržininkyste besiverčiantys ūkininkai, 70 hektarų valdose augina mėsinius galvijus ir daržoves. Jau daugiau nei dešimt metų D.Gaigalas verčiasi ekologine augalininkyste, o nuo šiemet ekologiškai augina ir mėsinius galvijus. Būtent mėsinių galvijų, kurių ūkyje yra 49, auginimas ir yra pagrindinė veikla. Jaučius jis parduoda mėsai, o telyčias laiko veislei.
Kol kas sutuoktinių ūkis – tarsi kūdikis, kurio nepaliksi be priežiūros. Mat gyvulininkystė įpareigoja – mykiančių galvijų nepaliksi vienų, ir savo malonumui nenuvažiuosi, pavyzdžiui, prie jūros.
Nors dabar keliauti pora neturi galimybių, tačiau anksčiau jie yra aplankę kitų šalių ekologinius ūkius – dar studijuodamas Darius maždaug metus laiko dirbo viename Amerikos ūkyje, o Giedrė praktiką atliko Suomijoje.
„Mes patys tokį gyvenimo būdą pasirinkome ir jis mums patinka. Kartais pagalvoju, kad gal ateis laikas, kai panaši tvarka bus ir Lietuvoje. Tarkim, Suomijos ūkininkams, auginantiems galvijus, valstybė suteikia mėnesio atostogas. Tuo tarpu jų ūkius prižiūri kiti žmonės“, - lygina G.Gaigalienė.
Trąšų nenaudoja
Ūkininkas sėja ir javus. Dalį jų parduoda, o kitus naudoja savo ūkio reikmėms. Šeima augina apie vieną hektarą bulvių ir 20 arų morkų. Visos daržovės tręšiamos tik mėšlu. „Jokių chemikalų nenaudojame. Vienintelis ginklas prieš želiančią žolę – kauptukas“, - juokavo jonaviškiai.
Prieš kelerius metus ūkininkai savo užaugintas daržoves pardavinėjo ekologiškų prekių turguje Kaune. Dabar užaugintų daržovių vežti į turgų nebereikia – klientai patys atvažiuoja į namus.
„Mūsų daržovių kiekiai nėra dideli, todėl viską parduodame arba į namus atvažiavusiems klientams, arba patys pristatome žmonėms. Daržoves auginame ne pirmus metus, todėl jau turime ir ištikimų klientų ratą“, - kalbėjo pašnekovai.
Prieš kelerius metus sutuoktiniai buvo pasišovę auginti didesnius plotus daržovių, tačiau vėliau šio sumanymo atsisakė. Pavyzdžiui, auginant daugiau morkų, reikia daugiau darbo rankų jas nuravėti.
„Prieš kelerius metus labai trūko darbo jėgos – nebuvo ką pasisamdyti ūkio darbams, todėl plėsti daržų nenorėjome. Ir dabartinius 20 arų, kuriuose auginame morkas, ravi samdomi žmonės“, - pastebi D.Gaigalas.
Darže dirba savo malonumui
Morkų ir bulvių laukuose D.Gaigalo žmona Giedrė – reta viešnia. „Aš neraviu morkų. Juk esu ūkininko žmona!" - linksmai kalbėjo moteris. Jos žinioje – virtuvės dydžio daržas savoms reikmėms, trimečio sūnaus priežiūra ir namų jaukumas.
Giedrė šalia namų esančiame darže augina daržoves, o namuose - gėles. „Neįsivaizduoju, kaip gyvenant kaime galima neturėti savo daržo. Rūpintis juo – vienas malonumas“, - kalbėjo moteris. Darius juokauja, kad žmona turi savotišką mainų sistemą: „Ji įvairia žemės ūkio produkcija keičiasi su kaimynais“.
Be to, iš kitų ūkininkų sutuoktiniai perka triušio mėsą. Savo reikmėms jie laiko ir kelias avis. Ūkininkai įsitikinę, kad toks gyvenimo būdas leidžia ne tik sutaupyti, bet ir valgyti kokybišką maistą.
Krizė palietė mažiau
Tiek Darius, tiek Giedrė įsitikinę, kad kaimo žmones krizė palietė mažiau nei miestiečius. „Juk niekada negalėtum pasakyti, kad kaime trūksta darbo. Tikrai ne. Jo kaime visada yra daug. Be to, dėl ekonominio sunkmečio žmonės juk nenustojo valgyti“, - teigia D.Gaigalas.
Artimiausiuose ūkininkų planuose – sodybos tvarkymo darbai. Pasak pašnekovų, dar reikėtų pasirūpinti ir aplinka, ir namo antrojo aukšto įrengimu.
Nors ekonominė situacija nėra itin palanki, kitais metais ūkininkas ketina dar teikti paraišką ir Europos Sąjungos paramai gauti. Iki šiol ūkininkų šeima vertėsi be ES paramos. „Turiu du traktorius, bulvių sėjamąją. Technika jau pasenusi, todėl norėtųsi ją atnaujinti“, - ateities planais dalijosi pašnekovas.