Audrius Balaišis, „Prudenčio“ direktorius ir fondų valdytojas, bandydamas nusakyti esamą padėtį, pirmiausia pabrėžia, jog praeitų metų pabaigoje žmonės, biržose praradę nemažai pinigų, tikėjosi blogiausio, dauguma buvo labai išsigandę ir manė, kad ateina „pasaulio pabaiga“. Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio iki šių metų kovo buvo svarstoma, kiek kompanijų liks nebankrutavusios, todėl daugelio jų kainos buvo labai mažos. Situaciją dar pablogino tai, jog iš akcijų rinkų pasitraukė ne tik smulkieji investuotojai, bet ir stambieji – visiems reikėjo grynųjų.
„Augimą nuo kovo mėn. galima paaiškinti tuo, jog rinka tiesiog grįžta į normalią būseną. Investuotojai pradeda žiūrėti į priekį, mato vienokias ar kitokias perspektyvas. Kracho greitu metu niekas nebelaukia, nebemanoma, kad turės užsidaryti dauguma įmonių“, – augimo priežastis žurnalui „Investuok“ aiškina A. Balaišis. Jis tvirtina, jog neseniai žemas akcijų kainas nulėmė investuotojų nesugebėjimas blaiviai mąstyti. Pašnekovas pasakoja šių metų pradžioje pirkęs įmonių akcijų už kainą, mažesnę nei įmonės laikomas pinigų kiekis banke, tenkantis vienai akcijai. Jo nuomone, tai puikus pavyzdys, kai akcijų kaina buvo vertinama ne pagal įmonės būklę, o vadovaujantis emocijomis.
Bus geriau nei anksčiau
Pasak A. Balaišio, investuotojai pradėjo galvoti apie ateitį. O jei apie tai galvoji, tai atsižvelgi į įmonių prognozuojamus ir skelbiamus rezultatus. Kadangi dauguma įmonių paskelbė geresnius rezultatus, nei jie buvo prognozuoti, akcijų kainos kilo toliau. Pašnekovas mano, kad tokius rezultatus nulėmė agresyvus įmonių taupymas paskutiniais ketvirčiais.
Efektyvios rinkos teorija (akcijos kainuoja tiek, kiek vertos) nepasiteisino, tačiau bet koks bandymas suvokti, ar akcijos jau per brangios, ar ne, A. Balaišio nuomone, visada yra sudėtingas uždavinys. „Pastaruoju metu viskas vyko paprasčiau ir veikė pasiūlos ir paklausos dėsnis. Pardavėjai nebenori pardavinėti pigiai – pasiūla sumažėja. Įsidrąsinę pirkėjai, matydami pigias akcijas, skuba pirkti, tačiau niekas nebeskuba pardavinėti, pasiūla maža – kainos sparčiai auga“, – dėsto A. Balaišis.
Fondų valdytojas įsitikinęs, kad rinkos nuotaikas labai stipriai lemia ir jo kolegų, siekiančių aplenkti palyginamuosius indeksus, veiksmai. Fondų valdytojai perka aktyvus, kai jų kainos pradeda kilti, kad neatsiliktų nuo indeksų, taip dar labiau sustiprindami kilimo tendenciją.
Per daug, per greit
Kitas pašnekovas – „Synergy finance“ portfelio valdytojas Artūras Milevskis laikosi nuomonės, jog matytas kilimas – netvarus. „Per greit, per daug“, – taip lakoniškai akcijų augimą nuo kovo mėnesio žurnalui „Investuok“ apibūdina A. Milevskis. „Nėra gerai, kai akcijų kainos per trumpą laikotarpį staigiai pakyla arba greitai nukrenta. Nereikia pamiršti, jog istorijoje retai pasitaikydavo tokie etapai, kai kainos judėjo viena linkme ilgesnį laiką nesikoreguodamos. O jei taip įvykdavo, galiausiai susiformuodavo burbulas, kuris anksčiau ar vėliau sprogdavo.
Manau, kad JAV ir kitų valstybių centriniai bankai iki galo nesuvaldė situacijos – jie paskolino milžiniškas sumas bankams, o šie, užuot skolinę gyventojams ar verslui, prisipirko vyriausybės obligacijų, pastaruoju metu metė pinigus į akcijas. Tą iš dalies patvirtina faktas, jog daugumos bankų II ir III ketvirčio rezultatai yra geri dėl investicinės veiklos rezultatų. Tai pasakytina apie tokius bankus, kaip „JP Morgan Chase“ ar „Goldman Sachs“. Beje gerus pastarojo rezultatus praktiškai lėmė vien tik prekybinės sąskaitos rezultatas. Tai reiškia, jog pelnas sukurtas iš tik pačiam bankui priklausančių vertybinių popierių prekybos, o tam labai didelę įtaką turėjo kylančios finansinių priemonių kainos“, – teigia portfelio valdytojas.
„Tai ne burbulas“
Nežiūrint įvairių nuomonių, „Sindicatum capital management“ generalinis direktorius S. Racevičius tvirtina, jog negalima gretinti paskutinio pusmečio rinkų augimo ir finansų rinkų augimo 2005–2007 m.
„Jokie rodikliai nerodo, kad formuojasi panašus burbulas į susiformavusįjį prieš kelerius metus. Tačiau tai nereiškia, jog dabar negalime kelti klausimo, ar šiuo metu laikas ateiti į akcijų rinkas, tikintis uždirbti keliasdešimt procentų pelno. Kiekvienas investuotojas laikosi tam tikros nuomonės. Ar dabar smunkanti, ar auganti rinka, tai tik tam tikras žmonių susitarimas, besiremiantis psichologijos nulemtais jų veiksmais. Žinoma, norint susidaryti gan objektyvią nuomonę, reikia vadovautis tam tikrais rodikliai, kurie išties ir suformuotų supratimą, kas dabar vyksta“, – žurnalui „Investuok“ tvirtina S. Racevičius.
Jo manymu, šiuo metu rinka yra konsolidacijos fazėje, mat vienareikšmiškai apibūdinti investuotojų nuotaikų šiuo metu niekam nepavyksta. Šioje fazėje paprastai vyksta turto perskirstymas tarp klasių.
„Sindicatum capital management“ generalinio direktoriaus nuomone, konsolidacijos fazė turėtų užtrukti ilgiau, nes ekonomikos problemos nėra iki galo išspręstos. Bankinis sektorius turi išspręsti savo problemas, kadangi realaus kreditavimo šiuo metu dar nėra. Be to, ir pats akcijų kainų burbulas 2007 m. buvo išpūstas ganėtinai didelis, todėl, kaip konsolidacija truks ilgiau, taip ir ekonomikos problemoms išspręsti prireiks daugiau laiko. Apie naują kylančios (buliaus) rinkos pradžią būtų galima kalbėti pasaulyje prasidėjus masiniam bazinių palūkanų normų kėlimui.
„Tempiamos gumos“ efektas
A. Milevskis mano, kad prognozuojant ateitį rinkose verta vadovautis paprastu „tempiamos gumos“ principu: kuo daugiau guma tempiama į vieną ar į kitą pusę, t. y. kuo labiau akcijų kainos kyla arba krenta (kaip kad buvo iki 2009 metų kovo mėnesio), tuo labiau jos linkusios judėti į priešingą pusę vėliau (pavyzdžiui, taip vyksta nuo 2009 metų kovo mėnesio), kol galiausiai po tam tikrų svyravimų stabilizuojasi.
Akcijų vertinimo rodikliai
Bandant suvokti kainų lygius, dažniausiai į pagalbą pasitelkiami lyginamieji akcijų kainų rodikliai ir vertinant istoriškai mėginama suprasti, brangios jos ar pigios. Pasak A. Balaišio, nemaža dalis šių rodiklių jau viršijo vidutines reikšmes. Didžiausių JAV įmonių akcijų indekso „S&P 500“ pelno, tenkančio vienai akcijai, rodiklis P/E šiuo metu pasiekė 20 ribą, o tai jau aukštesnis lygis nei 2003 m. Jei kompanijų pelnai toliau augtų, rodiklio reikšmė nustotų augti ar net sumažėtų. Priešingu atveju vien tik šis rodiklis gali priversti dalį investuotojų sunerimti.
Pats fondų valdytojas daugiau dėmesio sakosi skiriąs rodikliui „P/Sales“, t. y. akcijos kainos ir įmonės pardavimo vienai akcijai santykiui. Jis metų pradžioje buvo nukritęs iki 0,75 (mažiausia nuo 1993 m. reikšmė), o šiuo metu pasiekė 1. Istoriškai toks rodiklis rodo, kad akcijos dar nėra labai brangios.
Tarp investuotojų taip pat labai populiarus akcijos kainos ir jos buhalterinės vertės santykis P/Bv. Kovo mėn. jis buvo nukritęs iki 1,5. Toks mažas jis per visą istoriją buvo tik kelis kartus ir visais tais atvejais, kaip vėliau paaiškėjo, buvo palankus metas pirkti akcijas.
A. Balaišio tvirtinimu, žvelgiant į šiuos rodiklius akcijos įvertintos vis dar nepakankamai.
Dauguma – optimistai
A. Milevskis šiuo metu sakosi daugiausia dėmesio skiriąs investuotojų nuotaikas atspindintiems rodikliams. Vienas jų prieš metus, t. y. spalio mėn., rodė, jog optimistiškai mąstė tik 3 proc. investuotojų, kovą – 12, o šiuo metu – 85 proc. Šis procentas jau didesnis nei 2007 m., kai rinkos dar kilo.
„Kai rinkose labai daug optimistų, reikia elgtis itin atsargiai. Tai nereiškia, kad indeksų kryptis pasikeis, tačiau investuoti ilgam laikotarpiui nėra pats palankiausias metas. Jei didžioji dalis investuojančiųjų yra optimistiškai nusiteikę, tai reiškia, kad jie jau aktyviai dalyvauja rinkoje. Pirkusieji anksčiau gali pradėti galvoti apie investicijų išpardavimą. Kuo daugiau žmonių susirenka į vieną vietą, tuo didesnė tikimybė, kad jie pradės iš ten bėgti“, – įsitikinęs A. Milevskis.
Rykliai išsiparduoda
Taip mano „Synery finance“ portfelio valdytojas. Tokią mąstyseną jis grindžia apyvartos stebėjimu: pastarąjį pusmetį akcijos visuomet kildavo, kai būdavo mažesnė apyvarta, o krisdavo – kai didesnė. Tai gali reikšti, jog stambiosios institucijos naudojasi šiuo pakilimu, siekdamos išparduoti turimus aktyvus.
„Dauguma investuotojų, šiuo metu esančių rinkoje, yra aktyvūs, jie stebi situaciją kiekvieną dieną ir yra pasiruošę bet kada šokti iš šio vis dar aukštyn važiuojančio kainų traukinio“, – žurnalui „Investuok“ teigia A. Milevskis.
Anot jo, tokie svyravimai, kokie buvo pastaraisiais metais, ilgalaikiam investuotojui nėra geri, nes tendencijos nėra jau 10 metų. Jei žiūrėsime nuo kovo mėnesio, tendencija – augimo, jei nuo 2007 metų – kritimo. Jei skaičiuosime akcijų indekso „S&P 500“ kainą, išreikštą auksu, nuo 2000 metų, tai tendencija bus vienareikšmiškai neigiama.
Viršija prognozes
Nepaisant staigaus akcijų kilimo, JAV akcijų indeksai kol kas pasiekė maždaug 1998-ųjų metų lygį (ir 2002, ir 2004 metų). A. Milevskio nuomone, per šį pusmetį investuotojų bei verslininkų lūkesčiai keitėsi nuo minčių, jog gyvename antrosios Didžiosios depresijos laikais, iki tikėjimo, kad visos didžiosios problemos jau išspręstos. „Lūkesčių varomas augimas gali tęstis iki tol, kol lūkesčiai bus vėl patvirtinti. Viskas baigsis, jei rodikliai pradės prastėti. Lūkesčius daugiausia lemia makroekonominių rodiklių ir įmonių veiklos rezultatų prognozės“, – tvirtina A. Milevskis.
Pasak jo, kol kas situacija atrodo palanki – apie 85 proc. JAV įmonių paskutinįjį ketvirtį viršijo analitikų prognozes. Vertinant procentais, tai yra didžiausia „staigmena“ analitikams per paskutinius 10 metų. Vien tai gali skatinti akcijų kainų augimą, mat prieš pusmetį vertinimai buvo labai prasti.
Pasiektas lūžio taškas
„Daugelio regionų akcijų kainoms šiuo metu vis dar trūksta 40–70 proc. iki 2007 m. buvusio piko. Techniškai tai savotiška pusiaukelė, ji suvokiama kaip esminis lūžio taškas: jį viršijus, labai tikėtina, kad indeksų kryptis nepasikeis, tačiau dabar matome beveik nenustojantį akcijų indeksų kilimą, trunkantį jau pusmetį“, – svarsto A. Milevskis.
„Šiandien nėra bendros nuomonės dėl ekonomikos ateities, daugelis domisi įvairiomis konspiracinėmis teorijomis, diskutuoja, kaip JAV išbris iš skolų. Pagrindinės diskusijų dėl ekonomikos ateities temos yra gana neigiamos. Vien toms problemoms, kurios iškeliamos diskusijų metu, išspręsti reikia 5 ar dar daugiau metų“, – teigia A. Milevskis. Jo nuomone, vien dėl ateities neapibrėžtumo gali būti, kad per ateinančius 5–10 metų akcijų rinkose nebus vienokios ar kitokios krypties ilgesnį laiką. Neapibrėžtumas rinkose gali tęstis, kol dauguma ekonominių problemų, trukdančių ilgalaikiam augimui, nebus išspręstos.
Begalė prieštaringų rodiklių
Apie tai, kokioje fazėje yra rinka, signalizuoja daug ir pačių įvairiausių rodiklių. Visa bėda ta, jog kai vieni ekspertai žvelgia į vienus, kiti stebi visai kitus rodiklius. Pasak S. Racevičiaus, galima lengvai rasti daugiau nei trisdešimt įvairių indikatorių – tai ir palūkanų normos, aukso, žaliavų kainos, kurios gali parodyti, ar investuotojų nuotaikos yra daugiau neigiamos, ar daugiau teigiamos.
„Pavyzdžiui, jei prasidėtų masinis bazinių palūkanų augimas, tai rodytų, jog visi laukia staigaus ekonomikos augimo ir „infliacinio spaudimo“. Nors šiuo metu į apyvartą yra išleista nemažai papildomų pinigų, kol kas pasaulio ekonomikoje infliacijos dar nematyti“, – sako S. Racevičius. Jis kaip ir anksčiau mano, jog aiškių augančios rinkos signalų kol kas dar nėra.
A. Milevskis įsitikinęs, jog šiuo metu įvardinti, kokioje fazėje yra rinka, praktiškai neįmanoma. Panašiai galvoja ir A. Balaišis. Pastarasis pabrėžia, jog net nebando susidaryti nuomonės šiuo klausimu.
Priklauso nuo besivaikančiųjų
„Reikia suprasti, kad bet kuri akcijų rinka taip pat priklauso ir nuo pinigų masės, kuri vaikosi tas akcijas. Jei jos kainuoja labai pigiai, kainos gali didėti labai greitai. Šiuo metu skolintų pinigų kaina maža – palūkanos yra labai žemos. Jei jos tokios išsilaikys, akcijos gali pabrangti dar labiau“, – mano A. Balaišis. Pasak pašnekovo, labai sunku prognozuoti finansų rinkų perspektyvas per ateinančius kelerius metus, kadangi visiškai neaišku, kaip pasielgs centriniai bankai.
„Prasidėjus nuosmukiui akcijų rinkose, žmonės pirmiausia „išsitraukė“ pinigus iš rizikingų besivystančių šalių rinkų. Dalis investuotojų investavo į savo bei kaimyninių šalių rinkas. Mano nuomone, investuotojų pinigų grįžimas vyksta panašia, bet tik atvirkštine tvarka“, –mintimis žurnalui „Investuok“ dalijasi A. Balaišis.
Nominali grąža bus
„Jei galvojame apie nominalią akcijų grąžą, tikėtina, jog ji bus. Pasaulio ekonomikoje išleidus tiek pinigų yra sudarytos geros sąlygos infliacijai. Esant didelei infliacijai, turintieji realų turtą visuomet laimi“, – sako A. Balaišis. Jis taip pat pastebi, jog išaugus infliacijai akcijų grąža nebūtinai bus reali, t. y. grąža atėmus infliaciją nebūtinai bus teigiama.
S. Racevičius investuotojams siūlo mąstyti kitaip: „Prieš investuojant reikia turėti omenyje, kad pelningumo niekas negali valdyti, jį nulemia begalė veiksnių, kurie nuo investuotojo nepriklauso. Bet riziką galima valdyti puikiausiai. Todėl nereiktų uždavinėti klausimo, eiti į rinką ar ne, o paklausti savęs, kiek galiu sau leisti prarasti tokioje situacijoje. Nereikia svarstyti, ar finansų rinkų laukia vadinamasis „V“ (tiesaus atsigavimo) arba „W“ (atsigavimo po antro stipraus nuosmukio) scenarijus. Jei investuotojas tvirtai patikės kuriuo nors iš jų, jis gali labai lengvai „užsiburti“ ir lemiamu momentu nepastebėti tam tikrų požymių ar pokyčių finansų rinkose.
Stebėti, kaip įgyvendinami planai
A. Balaišis darantiesiems prielaidas dėl akcijų rinkų krypties siūlo labai atidžiai stebėti didžiųjų šalių ekonomikos stimuliavimo planų įgyvendinimo eigą. Žvelgiant į skolinimosi apimtį reiktų stebėti, ar pirmiau pasibaigs vyriausybių pasiskolintos lėšos, ar ekonomikos nuosmukis. Akcijų rinkoms augti palankesnis yra antrasis variantas, kai vyriausybės, skatinusios ekonomiką keletą metų, vėliau išleistus pinigus susirinktų mokesčių pavidalu. Pirmasis variantas yra grėsmingas ne tik akcijų rinkoms, bet ir visai pasaulinei finansų sistemai.
„Investuoti reikėjo vakar“
„Reikėjo investuoti vakar, o jei vis dar galvojate apie investavimą, tai reiktų daryti kuo skubiau, tačiau investuojant per kelis kartus, kad nepataikytumėte ant vietinio aukšto taško. Grąža, kurią uždirbs dabar investuojantys žmonės, yra gerokai mažesnė nei ta, kurią uždirbs investavusieji pavasarį“, – tikina A. Balaišis.
„Mano nuomone, šiuo metu prieš investuojant reikėtų užduoti sau klausimą, ar nori dalyvauti šiame jau gan rizikingame žaidime. Jei akcijos yra perkamos šiuo metu, kai optimistiškai nusiteikusių investuotojų skaičius siekia 85 proc., gali būti labai sunku surasti naujų investuotojų, kuriems ateityje pavyks parduoti akcijas dar didesnėmis kainomis. Jei nusprendi žaisti „didesnio kvailio“ žaidimą, turi būti pasiruošęs viskam ir veikti labai greitai. Pastaruoju metu įmonės skelbia beveik vien teigiamas naujienas, o visi rodikliai rodo, kad investuotojai nusiteikę optimistiškai. Aš linkęs manyti, kad tie, kas dar neinvestavo, jau pavėlavo į traukinį. Kartais geriau nieko nedaryti ir pastovėti nuošalyje, kol pagrindinės problemos, trukdančios ilgalaikiam ekonomikos augimui, neišspręstos. Tačiau tai labai sudėtinga, kai kainos taip sparčiai auga“, – teigia A. Milevskis.
Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“
