„Tokį bjaurų gyvulį tik į dešras“, – savo arkliui piktų žodžių negaili Miežiškių seniūnijos Taruškų kaimo gyventojas 52 metų Vladimiras Daugovas. Iki tol septynis hektarus žemės padėdavęs nudirbti mylėtas gyvulys tarsi suprasdamas stovi nunarinęs galvą – kaltas.
Dėl šio arklio prikrėstų išdaigų V.Daugovas, jo brolis Michailas ir senyvi tėvai rizikuoja išeiti elgetomis, o veislinio žirgyno, kuriame arklys siautėjo, savininkė R.M atsidūrė ant bankroto slenksčio.
Sunkiai, bet su didele meilę žirgyną kūrusi moteris patyrė ne vieną dešimtį tūkstančių litų nuostolių.
Daugovų arklys sukandžiojo ir suspardė R.M. žirgyne laikytą vilniečių žirgą, kainavusį 8 tūkstančius eurų, apvaisino žirgyno savininkės jauną kumelę, dar dvi kumeliukų besilaukusios kumelės po eržilo antpuolio išsimetė. Apie žirgų augintojos patirtą išgąstį, moralinę žalą nėra jau ko kalbėti.
„Man labai jos gaila. Tiek pinigų, tiek širdies, tiek vargo moteris įdėjo į žirgyną, ir še kad nori“, – Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius sakė labai užjaučiantis žirgyno savininkę.
R.M. veltui mėgino gražiuoju susitarti su Daugovais, kad šie atlygintų žalą. Iš pradžių Michailas tarsi ir buvo nusiteikęs leistis į derybas, bet galiausiai numojo ranka.
Moteris šią savaitę kreipėsi į teismą, prašydama Daugovams priteisti jai atlyginti žalą.
Broliai neneigia, kad arklys pridarė „daug iškados“, bet sako neturintys tokių pinigų nuostoliui atlyginti.
Su tėvais palaikėje sodyboje gyvenantys Vladimiras ir Michailas neturi darbo. Vienintelis šeimos turtas – septyni hektarai žemės.
„Jei priteis, reikės kaip nors mokėti“, – nusiminęs svarstė V.Daugovas. Vyras neprasitarė, kad pretenzijų jiems turi ne tik veislinių žirgų augintoja, bet ir gretimo, Kulbių, kaimo gyventojas.
Tą kartą nutrūkęs Daugovų arklys buvo nulėkęs poruotis ir su jo kumele. Kulbietis parašė pareiškimą policijai ir galbūt kreipsis į teismą.
Užpuolė paryčiais
R.M. prieš pusantrų metų įkurtame žirgyne laikė 15 gyvulių – veislinių žirgų ir kumeliukų. Moteris žirgus veisia ir augina parduoti. Jos fermoje nuosavus žirgus laikė ir pasiturintys Panevėžio, Vilniaus, Kėdainių žirgų mylėtojai.
Žirgyno savininkė piniguose nesimaudė – vertėsi nelengvai. Žirgus auginti – brangus, daug investicijų reikalaujantis verslas. Jie parduodami sulaukę kelerių metų, prajodinėti.
R.M. ir jos šeima sunkiai dirbo, daug ko atsisakydavo dėl žirgyno.
Tačiau šių metų rugsėjo 20-ąją augintoja patyrė smūgį ir sako neįsivaizduojanti, kaip reikės atsitiesti. Paryčiais, apie 4 valandą, moteris aptvare, kuriame laiko žirgus, išgirdo triukšmą, žvengimą, kanopų bildesį. Išpuolusi lauk ji išvydo svetimą arklį, jis kandžiojo ir kojomis trypė vieną žirgą, priklausantį vilniečiams. Aštuonis tūkstančius eurų kainavusiam gyvuliui užpuolikas perkando kaklą, sužalojo kojas. Beje, prieš tai jis spėjo sužaloti aptvare su žirgais esantį ponį.
Palikęs gulėti kraujuojantį žirgą, užpuolikas metėsi kumelių link. Persigandusi R.M. puolė ginti savo augintinių, bet arklys siautėjo kaip pasiutęs, grasindamas sutrypti kiekvieną, jam pasipainiojusį po kojomis.
R.M. bijo pagalvoti, kas būtų jei arklys būtų atklydęs dieną, kai kieme žaidžia jos maži vaikai.
Kai instinktą patenkinęs Daugovų arklys dingo, žirgyno savininkė puolė ieškoti veterinarijos gydytojo – sužalotiesiems reikėjo skubios pagalbos.
Gydytojas susiuvo vilniečių žirgui kaklą, apžiūrėjo jo sužalotas kojas, paskyrė vaistų jam ir prievartą patyrusioms kumelėms.
Žalą skaičiuoja tūkstančiais
„Aš dar vaistinei už vaistus likau skolinga 300 litų“, – pasakojo R.M. Vien augintinių gydymas jai kainavo kelis šimtus litų.
Už vadinamųjų motininių kumelių sukergimą su veisliniu žirgu ji buvo neseniai paklojusi po 800 litų. Džiaugėsi, kad šios laukiasi kumeliukų. Tačiau po užpuolimo išsimetė.
Vos pusantrų metų sulaukusią kumelę Daugovų arklys apvaisino. Žirgų augintoja nerimauja dėl jos būklės. Pasak moters, veislines kumeles galima kergti nuo ketverių metų. Josios – per jauna atsivesti kumeliuką, palikuonis, aišku, jau nebus veislinis. Užpuoliko aukomis tapo daugiau kumelių, bet jos nukentėjo ne taip smarkiai.
Apie incidentą R.M. žirgyne sužinoję vilniečiai, čia laikę nuosavą žirgą, buvo šokiruoti. Jie labai sielojosi, kad jų brangus ir mylimas augintinis buvo sužalotas. Savininkai suskubo jį parduoti vokiečiams.
R.M. teigimu, už 8 tūkstančius eurų kainavusį žirgą jie gavo keturis kartus mažiau. Moteris jaučia moralinę pareigą atlyginti jiems žalą. „Nors mano tiesioginės kaltės nėra, bet jaučiuosi kalta, kad žirgyne jų žirgui nebuvo saugu“, – kalbėjo moteris.
Maža to, baimindamiesi dėl savo žirgų saugumo, iš R.M. žirgyno savo augintinius žada atsiimti dar du savininkai. Vadinasi, neseniai pradėjęs veikti žirgynas praras tegu ir nedidelį, bet vis tiek pajamų šaltinį. Moteris apskaičiavo, kad Daugovų eržilo jai padaryta žala siekia 28 tūkstančius litus.
Tampysis po teismus
R.M. apie incidentą iškart pranešė policijai, informavo seniūniją. Pareigūnai jai pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Žirgyno savininkė neskubėjo. M.Daugovas rodė norą gražiuoju tartis. Bet juodviem susišnekėti nepavyko.
„Suprantu, kad 28 tūkstančiai Daugovams – didžiulė suma. Man,beje, taip pat. Prašiau, kad padengtų bent dalį žalos – duotų 10 tūkstančių, tačiau ir šie pinigai jiems atrodė fantastiški.
Aš iš piršto nelaužiu. Veisliniai žirgai – ne tas pats, kas darbiniai arkliai. Žirgų augintojai žino, kokios jų kainos, kiek kainuoja priežiūra“, – kalbėjo moteris. Ji nematė kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą.
R.M. sakė po incidento iš aplinkinių gyventojų išgirdusi, kad Daugovų eržilas ne pirmą kartą siautėja po apylinkę kelių kilometrų spindulių. Bet iki jos žirgyno anksčiau neatklysdavo.
„Nesuprantu, kodėl arklio šeimininkai nepasirūpino jo tinkamai pririšti. Juk ne pirmas kartas, kai nutrūksta. O gal jiems tik juokai, kad jų eržilas smaginasi“, – su nuoskauda kalbėjo žirgų augintoja.
Sostinę išmainė į fermą
R.M. žirgai – ne tik verslas, jie jai – visas pasaulis. Nuo vaikystės žirgus mylinti moteris daug metų puoselėjo svajonę kada nors įkurti nuosavą žirgyną. Septynerius metus ji dirbo Vilniuje naktinio klubo administratore, o dienomis buvo vieno iš sostinės žirgyno instruktore.
Susitaupiusi pinigų R.M. ilgai ieškojo tinkamos vietos žirgynui, kol kas galiausiai nusipirko apleistą fermą Panevėžio rajone. Jos siekiui įkurti žirgyną pritarė draugas ir motina.
Iš fermos visi drauge išvežė šlamštą, aptvarkė gerokai apleistą aplinką. Po truputį moteris artėjo prie savo svajonės, įsigijo keletą žirgų, paskui žirgyną papildė dar keliais augintiniais. „Visos svajonės atitolsta, kai atsitinka kas nors nenumatyto“, – prieš pusantrų metų „Sekundei“ sakė R.M. Būtent taip ir įvyko šiemet rugsėjį.
Kaltę verčia kiniškai grandinei
Daugovų sodyboje – mažyčiame, sename, į žemę susmegusiame namuke su šalia stovinčiais ne ką geresniais priestatais, apsilankiusius žurnalistus pasitiko V.Daugovas. Vyras paaiškino, kad jaunėlio brolio Michailo nėra namuose.
Apie arklio išdaigas užklaustas V.Daugovas linktelėjo galvą – oi, bėdos šį kartą pridaręs tas gyvulys.
Vyras pasakojo, kad arklys priklauso jų tėvui. Senolis rudens pradžioje smarkiai pasiligojo, atsigulė į ligoninę ir iki šiol joje tebėra.
Pensininkas arklį patikėjo prižiūrėti dviem kartu gyvenantiems savo sūnums. V.Daugovas tikino, kad eržilo jie niekada palaido nelaikydavę, lauke rišdavę grandinėmis, bet nevidonas vis nutrūkdavo.
„Kad tos grandinės nelaiko. Vis naują ir naują perki, o sutrūksta kaip virvės, ir gana. Bene kinų darbo dabar veža, kad tokios prastos“, – kalbėjo vyras.
Pasak V.Daugovo, rugsėjo 20-osios išvakarėse arklys ganėsi lauke. Kaip visuomet, buvo pririštas grandine. Atsikėlę šeimininkai jo neberado.
Po kelių valandų kažkas iš vietinių gyventojų pasakė, kad jų eržilas siautėja gretimame kaime. Broliai gyvulį parsivarė namo. Raminosi, kad nieko tokio – pasilakstė, ir tiek.
Bet tą pačią dieną Daugovai sužinojo, kad šį kartą arklio eibės jiems atsirūgs. Pastaruoju metu broliai arklį mini ne geriausiais žodžiais. Kita vertus, jie nepamainomą pagalbininką myli.
„Šiaip jis geras arklys, bet, kai užeina noras pasilakstyti, nors tu ką – grandinės nenulaiko“, – skėsčiojo rankomis vyras.
V.Daugovas nežino, ar kalčiausias arklys, silpnos grandinės, ar jie patys, nepasirūpinę geresnėmis.
Jis aiškino, kad, jei būtų turtingas, mielai atlygintų žalą žirgyno savininkei, bet neturi pinigų.
„Abu su broliu be darbo, tėvai seni, ligoti. Nežinau, ką reikės daryti. Jeigu priteis, tai kažkaip reikės mokėti“, – kalbėjo V.Daugovas.
Privalėjo padaryti išvadas
Albinas Jacevičius, Miežiškių seniūnas:
"Kad Daugovų arklys ne pirmą kartą siautėja apylinkėje, sužinojau tik po incidento žirgyne, kai jo savininkė ir dar vienas Kulbių kaimo gyventojas kreipėsi į mane pagalbos. Patariau kreiptis į policiją. Jie parašė pareiškimus.
Tačiau arklio prievartautojo į kalėjimą nepasodinsi. Kalti jo tinkamai neprižiūrėję šeimininkai, jie nukentėjusiesiems turėtų atlyginti žalą. Deja, jiems, matyt, tai ne pagal kišenę.
Labiausiai gaila žirgyno savininkės. Moteris patyrė didelę materialinę ir moralinę žalą, turės tampytis po teismus. Neabejoju, kad teismas priteis Daugovams atlyginti žalą. Tačiau nežinia, kada žirgų augintoja sulauks pinigų.
Eržilo, kai jis pabėgo vieną, kitą kartą, savininkai turėjo padaryti išvadas ir nupirkti tokias grandines, kurios atlaikytų. Dabar tegu graužiasi nagus, nes antstoliai gali išvaržyti žemę."