Pirma pagunda - pasakyti, kad kai kurie žmonės yra amžini vaikai - infantiliški ir niekada nesubręsta. Vienu žodžiu, jei tave tėvai laiko vaiku, pats esi kaltas. Yra juk tokių netgi asmenybės tipų: infantili asmenybė, priklausoma asmenybė, nerimastinga asmenybė. Joms pats Dievas liepė klausyti tėvų ir nuo ko nors priklausyti.
Tačiau štai mes sutinkame žmonių, kurie visai neatrodo nei infantiliški, nei priklausomi. Visiems jie atrodo subrendę ir gerbiami. Ir vis vien jie kažkaip neramiai ima jaustis tėvų akivaizdoje. Sako: “aš šalia motinos jaučiuosi vaikas”. O motina pritaria: ”taigi tu man visuomet liksi vaikas”.
Taigi, suaugęs vaikas - kažkoks paplitęs ir keistas hibridas. Iš vienos pusės, jis turi visus suaugusio žmogaus požymius. Tai, pavyzdžiui, reiškia, kad jis yra seksualiai subrendęs. Na, merginos atveju - kad ji turi draugą ar netgi vyrą, su kuriuo miega. Ir gali pastoti, o kartais pastoja iš tikrųjų. Ir vaikus gimdo. Ir netgi gali būti motina. O taip pat ji gali, ir netgi taip ir daro - rūpintis ūkiu, pinigais, vaikais. Pinigus pati gali užsidirbti ir planuoti, kur juos išleisti. Vaikšto ji jau solidžiai, be visokių krizenimų ir pasišokinėjimų. Suaugusi, vienu žodžiu.
Tik štai kažkas pasikeičia. Atvažiuoja arba tiesiog paskambina jos motina. Ir įvyksta stebuklas - ji darosi tarsi apkrėsta. Nežinia kodėl įsitempia.Motinos pagamintą maistą valgyti atsisako. Vaiką močiutei iš rankų išplėšia. Šaukia: ”Mama, aš tau šimtą kartų sakiau: aš jau suaugusi“.
Motinos akimis, ji tiesiog “išdurnėja”. Kažkokia darosi motinai paaugliška. Protestuoja prieš ją, gėdijasi jos, pyksta ant jos, po to jaučiasi kalta. Ir kas bebūtų padaryta, kokie protingi pokalbiai čia bebūtų sugalvoti - ji nenurimsta. O kai vaikai nerimsta, ką daro motinos? Teisingai, jos ima savo vaikus guosti. Klausinėti, arba maitinti. Juk tiesa? Tai dukra kažkodėl į tai neina. Į kreipinį “vaikeli” atsako pykčiu. Apkabinama nesiduoda. Maistą stumia. Į klausimus neatsako. Įsižeidžia sena motina, bet nusprendžia, kad dukra yra kuoktelėjusi. Reikia vaikui gydytojo.
Atkreipkime dėmesį: mes labai nepastebimai perėjome nuo žodžio “suaugusi” prie žodžio “vaikas”. Ir ši transformacija įvyko ne todėl, kad kažkoks žmogus sustojo savo brendimo eigoje. Ir ne todėl, kad jis yra iš prigimties infantiliškas. Tiesiog būdamas šalia motinos jis tapo tuo, kuo ji įprato matyti motina - jos vaiku.
Šitas reiškinys vadinasi vaidmeniu. Mes prisiimame vaidmenį būdami ne tiesiog šalia kito žmogaus, o tik tuomet, kai tarp mūsų yra tam tikras santykis. Santykis – dalykas nematomas, kaip oras, tačiau labai galingas. Aš netgi nežinau, kas yra stipriau - mūsų instinktas ar santykis. Froidas manė, kad instinktas. Kad kiekviename žmoguje gyvena galinga instinktyvi jėga – libido - kurią žmogus gali vos - vos suvaldyti. Tačiau ką darydavo Froidas su savo instinktu, kai jo motina jam sakydavo ”užsirišk šaliką”- aš nežinau. Klausydavo jos, turbūt.
O gal jo motina buvo valdinga?
Aha. Čia atsiranda nauja pagunda - nuspręsti, kad yra tokių valdingų motinų. Na, tiesiog, iš prigimties. Arba kad yra iš prigimties įkyrių motinų. Kodėl jos tokios yra - kitas klausymas. Gal genetiškai, o gal vaikystėje joms nepasisekė - kas žino? Svarbu, kad jos mėgsta kontroliuoti kitus žmones, daryti įtaką ir vaikai joms - labai patogus objektas. Įsivaizduojate sau vaizdelį - valdinga motina ir infantiliška dukra?
Tačiau vėlgi, mes rasime aibę motinų, kurių niekas valdingomis nelaiko. O jų dukros - laiko! Apie tokią motiną kiti sako “tylus, nuolankus žmogus”, o dukra tvirtina - “ji apsimeta”. Atseit, prie kitų žmonių jos motina apsimeta gerutė, o namuose tampa despotu. Tiesiog sužvėrėja. Ima niekinti, kritikuoti savo suaugusią dukrą. Moko, kaip vaikus auklėti. Nieko gero nesako. O pati sprendžia, kur atostogas jauniems praleisti ir kaip pinigus uždirbti. Tampa kažkokia nenormali. Kuoktelėja.
Tai kas gi čia kuoktelėjo? Kas čia nenormalus? Kas čia valdingas ir kas infantiliškas?
Abi !- sušuks visiškai susipainiojusi skaitytoja. Jos abi tokios nenormalios.
Tačiau kiek gi tuomet Žemėje nenormalių motinų ir dukrų? Pasiklausinėkite draugių - vaizdelis pažįstamas. Kiekvienai. Negali gi visos būti nenormalios ar patologiškos.
Ir vėlgi mes geriau pavadinkime tai vaidmeniu.
Santykyje su dukra bet kuri motina prisiima motinišką vaidmenį. Santykyje su motina bet kuri dukra prisiima vaikišką vaidmenį.
Žinoma, būna kitų variantų dvi draugės, du svetimi žmonės, du priešai. Kartais dukra tampa motina savo motinai… Netgi būdama maža.
Motina su maža dukrele nuo pat pradžios pasidalina vaidmenis. Tai tarsi dviejų šokėjų prisitaikymas vienas prie kito. O kai dukra ima suaugti - viena šokio partnerė nenori prisitaikyti. Dukra nebenori šokti šito šokio. Tačiau priversta šokti kitą - nepaklusnios, protestuojančios - figūrą. Juk kažką šokti reikia, jei jau turi tą vaidmenį.
Apibendrinkime: susitikus suaugusiai dukrai ir motinai jos pasidalina vaidmenis. Motina prisiima kritišką – auklėjantį - globojantį vaidmenį. Dukra – besipriešinantį - save ginantį – piktai - kaltą vaidmenį. Ir jokios gražios kalbos neprivers šių dviejų moterų susidraugauti. Jos šoka šį šokį nesąmoningai ir nežino, kaip galima kitaip.
Ką galima daryti kitaip ?
Galbūt galima imtis iniciatyvos ir pasiūlyti motinai savo šokio variantą?
Taip, taip, tik jai įėjus į kambarį.
“Mama, kaip geriau sunerti šį prakeiktą nėrinį? Visą dieną vargstu. ”Na, duokš”. “Mama, seniai norėjau tavęs paklausti, kaip kepti tą pyragą”. “Tuoj, dukrele, parodysiu”. Variantų čia gali būt aibė. Svarbu - duoti motinai progą pasijusti vaidmenyje, kuriame niekas ne prieš pasijusti:
Tos, kuri daug ką žino;
Tos, kuri dar kai ką gali;
Tos, kurią kiti gerbia;
Tos, kuri dar kai kam naudinga;
Ir t.t. ir panašiai- jūsų fantazijai.
Ką jūs padarote? Jūs tiesiog siūlote motinai tai, prieš ką ji negalės paprieštarauti. O pati jūs tuo pačiu atsiduriate kitame vaidmenyje. Jis irgi malonus:
Tos, kuri imasi iniciatyvos;
Tos, kuri yra kažkiek psichologė;
Tos, kuri suteikia kitam pagarbos ir galybės jausmą;
Tos, kuri yra pakankamai galinga, jei gali kitam suteikti galią.
Tai - mažas santykių burtas. O toliau prasideda naujas šokis - ne, ne mažo vaiko ir jo visagalės mamos. O moters, kuri moka daryti burtus ir jo senos motinos - burtininkės. Toks gražus dviejų simpatiškų raganų šokis.
