Šią savaitę žinomas muzikos prodiuseris ir pramogų pasaulio atstovas, dažnai vadinamas tiesiog lovelasu, kvietė jaunimą atvirai kalbėtis apie kontracepciją, o vaikinus ragino prisiimti daugiau atsakomybės.
- Tapote iniciatyvos “Kontracepcija 2009” ambasadoriumi. Kodėl nusprendėte dalyvauti tokioje akcijoje?
Kai man pasiūlė dalyvauti šioje akcijoje, pirma mintis, kuri šovė į galvą, kad taip mes pasisakome prieš gimstamumą, kuris Lietuvoje ir taip mažas. Bet kai trylikametės tampa mamomis, tai jau nenormalu.
Lietuvoje dar daugelyje šeimų pokalbiai sekso tema yra kažkas nepadoraus. O vaikai, jie gi apie viską sužino internete, žurnaluose, per televizorių. Jiems, aišku, smalsu tai išbandyti. Todėl tėvai turėtų jiems gerai išaiškinti, iš kur atsiranda vaikai ir kaip tai daroma. Tiesa, tai neturėtų būti pokalbiai vien apie vaikų atsiradimą, bet ir apie ligas, kurios daugeliu atvejų yra daug baisesnis dalykas nei naujos gyvybės atsiradimas.
Sovietiniais laikais nebuvo nei kompiuterių, nei erotinių žurnalų, todėl draugaudavom gražiai susikibę už rankučių. Šiandien jaunimas pradeda eksperimentuoti gerokai ankščiau. Todėl reikia jiems išaiškinti, kad seksas nėra nusikaltimas, bet tai reikia daryti laiku, civilizuotai besirūpinant vienas kitu.
Ne veltui mums Dievas davė protą, intelektą, kalbą, kad vieni su kitais bendrautumėm. Gyvuliai nesišneka: jiems svarbu pavalgyt ir pasidaugint - tai instinktyvus dalykas. O mes esam žmonės, nors kartais elgiamės kaip gyvuliai.
- Ar toks atvirumas nepaskatins paauglių išbandyti visa tai dar anksčiau?
Tai priklauso nuo auklėjimo. Jaunimas turi suprasti, kad tai nėra žaidimas. Bet jei jau žaidžiat - žaiskit pagal taisykles, kaip suaugę. Draudimais nieko nepasieksim. Pamenu, kai aš buvau paauglys, viską, ką mama drausdavo, man privaloma tvarka reikėjo išbandyti.
- Kaip manote, kas santykiuose atsakingas už saugumą?
Aš manau, kad tai vyro užduotis, todėl visi vyrai būkime vyriški ir padėkime merginoms jaustis gerai. Pasirūpinkim savo mergaitėm.
- O jei mergina išsitrauktų prezervatyvą?
Šioje vietoje aš sureaguočiau keistai. Viena vertus, gerai - ji saugi mergina, rūpinasi mūsų abiejų ateitimi, bet iš vyriškos pusės iš karto pagalvočiau, kad ji taip daro kasdien ir aš jai vienas iš daugelio. O prezervatyvas jai lygiai tokio paties būtinumo daiktas kaip lūpų dažai.
- Tėvai kalbėjo su jumis atvirai apie seksą?
Aš augau menininkų šeimoje. Galbūt todėl nebuvo jokių tabu. Namuose visuomet buvo fotoalbumų su erotinėmis nuogų moterų nuotraukomis ir niekas nuo manęs jų neslėpdavo. Žinoma, pirmąją injekciją apie lovos reikalas gavau dar mokykloje iš kiemo draugų. Bet tada dar buvau jaunas ir mano reakcija buvo tokia: “Ne, mano tėvai kultūringi žmonės ir tikrai taip nedaro”. Taip turbūt sureaguoja kiekvienas vaikas. Bet atėjo laikas, kai tėveliai pasisodino ir viską išaiškino, kas, kaip, kur ir kada. Tiesa, ankstyvoje vaikystėje mama man melavo, kad aš atsiradau iš braškės, kurią ji suvalgė radusi miške.
Mano šeimoje šia tema visuomet vykdavo atviros diskusijos. Gal jei būčiau auklėjamas kitaip, dabar turėčiau vaikelį su mergina, su kuria draugavau mokykloje. Tuomet mano gyvenimas būtų pasisukęs visiškai kitaip. Bet manau, kad tuo laiku gimęs vaikas nebūtų laimingas, o aš nebūčiau geras tėvas.
Nesakau, kad ankstyva motinystė ar tėvystė yra blogis. Jei jau taip atsitinka, abu linksmybių dalyviai turi prisiimti atsakomybę.
- O jei dabar netyčiukas?
Apsidžiaugčiau ir priimčiau kaip Dievo dovaną. Dažnai taip būna, kad bėgi skubi, nieko nespėji, vis reikalai ir reikalai. Bet jei įvyksta kas nors, kas sukrečia gyvenimą - liga ar naujos gyvybės atsiradimas - viskas susidėlioja į vietas. Tai būtų postūmis keisti gyvenimo būdą, nes nenorėčiau būti statistinis blogas tėtis, kuris per dienas dirba, o su vaiku bendrauja geriausiu atveju savaitgaliais.
Kol kas negaliu ryžtis šeimai, nes mano gyvenimas pernelyg beprotiškas. Reikėtų mesti šou verslą. Visom kitom prasmėm aš tinkamas tapti tėvu, galiu būti ištikimas vyras. Svarbiausia - įsimylėti. Aš nelaukiu šalia savęs moters, kuri keptų blynus, tvarkytų namus ir kasdien prašytų dvidešimt litų. Šalia savęs noriu protingo žmogaus, turinčio tikslų ir jų siekiančio.
- Ar tai reiškia, kad galvojate apie šeimos kūrimą?
Dabartinėje situacijoje aš ieškau žmogaus, galbūt net jį turiu...Vaikai, šeima yra labai atsakingas žingsnis. Tai dviejų žmonių sprendimas. O meilė trunka labai trumpai. Kai praeina pirmas susižavėjimas, aistra ir supranti, kad šalia tavęs yra draugas, kuriam bet kada gali padėti galvą ant peties ir išsiverkti. Kai atsiranda supratimas, kai žmoną myli visokią - pavargusią, piktą ar nelaimingą, tada prasideda tikroji meilė. Tokiam žmogui galiu užmauti žiedą ir drąsiai pasakyti, kad tai ji - ta vienintelė.
Yra geras posakis, tinkantis tiek moterims, tiek vyrams - išsilakstyk, tada kurk šeimą. Jaunas žmogus visada ir visur skuba. Ir kurdamas šeimą. Galvoja, kad meilė truks amžinai. Susituokia, susilaukia vaikų, o po kelerių metų sutinka savo tikrąją gyvenimo meilę. Kai žmogus gyvena iliuziniam pasaulėlyje, kaip aš vadinu - auksiniame narvelyje ir nieko aplink nemato, anksčiau ar vėliau gyvenimas praveria langą. Štai tada ir prasideda pavėluoti lakstymai.
Turiu draugų, kurie studijų metais gyveno audringai, išsilakstė, vėliau sukūrė idealias šeimas ir yra puikūs tėvai. Jiems blondinė trumpu sijonėliu nekelia jokių emocijų, tačiau tam, kuris savo laiku “neišsidavė”, tokia mergina turi pasakyti labai daug. Nes jam tai yra neatrastas pasaulis.
Prieš žengiant tokį atsakingą žingsnį, kaip šeimos kūrimas, pirmiausia reikia pamatyti pasaulį, susitikt su žmonėm, pabendraut, perskaityt daug knygų. O tada visą savo laiką skirti auksiniam narveliui, į kurį visada norisi grįžti.
