2008–ųjų vasarį Prancūzijos prezidentas Nicholas Sarkozy inicijavo studiją, siekdamas išsiaiškinti BVP, kaip ekonominės veiklos ir socialinės pažangos rodiklio, trūkumus bei sužinoti, kaip galima būtų tiksliau vertinti socialinę gerovę ir darnią plėtrą.
Studijai vadovavo Josephas E.Stiglitzas, ekonomikos profesorius, buvęs Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, laisvosios rinkos fundamentalizmo kritikas ir „trečiojo kelio“ ekonomikos filosofijos šalininkas, 2001–aisiais įvertintas Nobelio apdovanojimu ekonomikos srityje.
2009–ųjų rugsėjį studijos rengėjai pristatė ataskaitą, kurioje teigiama, kad šiuo metu pasaulį ištikęs sunkmetis smogė netikėtai, nes neturėjome teisingo statistinio rodiklio, kuris būtų parodęs artėjančio nuosmukio ženklus. BVP mums rodė iškreiptą tikrovę ir „miražinį“ ekonominį augimą. BVP rodiklis verčia politikus rinktis tarp ekonominio augimo skatinimo ir aplinkosaugos, nes BVP rodiklis neatspindi aplinkos kokybės.
BVP rodiklis taip pat neparodo socialinės nelygybės – BVP gali augti net jei daugumos žmonių pajamos mažėja. Taip pat BVP neatspindi visuomenės gerovės ir gyvenimo kokybės. Geresnis visuomenės plėtros rodiklis reikalingas, kad įvertintume priimamus viešosios politikos sprendimus. Dabar politikai, kurie ieško, kaip įveikti ekonominį sunkmetį, yra kaip pilotai, kurie mėgina skraidinti lėktuvą neturėdami patikimo kompaso.
Ataskaitos rengėjai teigia, kad, keičiant politikos kursą, svarbu pabrėžti perėjimą nuo „į gamybą orientuotos“ matavimo sistemos į „į gerovę orientuotos“ matavimo sistemos. Pasak ataskaitos rengėjų, gerovė yra multidimensinė ir apima tokias sritis kaip materialinė gerovė (pajamos, vartojimas ir turtas), sveikata, išsilavinimas, asmeninė veikla, įskaitant ir darbą, pilietinis aktyvumas, socialiniai ryšiai ir bendravimas, aplinkos kokybė ir saugumo jausmas. Visos šios dimensijos sudaro žmonių gerovę, tačiau daug jų neatsispindi BVP rodiklyje.
Ataskaitoje aiškiai atskiriamos sąvokos „dabartinė gerovė“ ir „dabartinės gerovės tvarumas“, nes neaišku, kiek ilgai dabartinė gerovė gali trukti kaip dabartinis ekonominis modelis. Klimato kaitos ekspertai perspėja, kad, nesiėmus radikalių kovos su klimato kaita priemonių, mums liko mažiau nei 100 mėnesių iki drastiškų klimato kaitos padarinių. Pasak ataskaitos rengėjų, vyriausybės vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikinėje ekonomikoje, suteikdamos viešąsias gėrybes, tokias kaip saugumas, sveikatos apsauga ir švietimas. Visuomenės gerovė ir darni plėtra yra kolektyvinio pobūdžio viešoji gėrybė, tad vyriausybėms tenka svarbus telkiančio pobūdžio vaidmuo išvairuoti visuomenę iš šiuo metu žmoniją ištikusio sunkmečio.
2009–ųjų rugsėjo 8–ąją Europos Komisija išplatino pranešimą, kad rengiasi papildyti BVP rodiklį papildomais aplinkos kokybės ir socialinės nelygybės indeksais, nes BVP atspindi net tas ekonomines veiklas, kurios niokoja gamtą ir daro žalą visuomenei, ir neparodo, kaip pasiskirstomas šalies turtas. Komisija parengs indeksą, kuris atspindėtų klimato kaitą, bioįvairovę, oro užterštumą, vandens vartojimą ir atliekas, taip pat informaciją apie socialinę nelygybę.
Himalajų karalystė Butanas jau naudoja bendros nacionalinės laimės indeksą, o tokie indeksai kaip ekologinis pėdsakas (angl. ecological footprint) rodo, kad, jei visi pasaulio žmonės gyventų kaip vidutinis amerikietis, mums reiktų penkių tokių planetų kaip Žemė, kad būtų palaikomas toks gyvenimo lygis. Gyvosios planetos rodiklis matuoja Žemės bioįvairovės lygį. Nuo 1970–ųjų Gyvosios planetos (angl. Living planet) indeksas sumažėjo 30 proc. ir parodo, kad žmonija naudoja natūralius gamtos išteklius beprecedenčiu greičiu. Darnios ekonominės gerovės indeksas (angl. Index of Sustainable Economic Welfare) rodo, kad nuo 1970–ųjų Vakarų valstybėse auganti ekonomika pradėjo bloginti žmonių gyvenimo kokybę.
Autorė yra ekonomistė ir darnios plėtros ekspertė. Daugiau jos straipsnių skaitykite tinklalapyje: www.gyva.lt
