Anot dr. Visvaldo Legkausko, visai gali būti, kad ne gyvenimas nesusituokus silpnina santykius, bet silpni santykiai skatina taip gyventi. Taigi ką iš tiesų keičia vadinamasis „antspaudas pase“.
Kodėl poros „be antspaudo“ skiriasi dažniau?
Užsienio tyrimai rodo, kad 61 proc. jaunų amerikiečių ir 75 proc. australų tiki, kad gyvenimas kartu prieš santuoką padidina tikimybę sukurti tvirtą šeimą. Esą taip patikrinama, ar romantiški santykiai išlaikys išbandymą buitimi.
Kita vertus, dauguma iki šiol atliktų tyrimų rodo, kad ikisantuokinė kohabitacija (gyvenimas kartu iki santuokos) susijusi su didesniu skyrybų dažniu, mažesniu vyrų įsipareigojimu santuokai ir dažnesne moterų neištikimybe, daugiau fizinio smurto ir mažesniu tikėjimu santuokos sėkme. Šie teiginiai grindžiami tiek sociologine statistika, tiek apklausų duomenimis.
Vieni mokslininkai teigia, kad gyvenimas kartu iki santuokos pakeičia nuostatas santuokos ir santykių atžvilgiu, o šie pokyčiai lemia mažesnį pasitenkinimą jais. Kiti linkę manyti, kad žmonės, kurie gyvena kartu nesusituokę, pasižymi tam tikromis savybėmis, kurios padidina skyrybų tikimybę.
Sovietinėje Lietuvoje kohabitacija buvo smerkiama, tačiau tokių porų skaičius vis dėlto didėjo. Pavyzdžiui, tarp 1946-49 m. gimusiųjų tik 3 proc. 22 metų amžiaus sulaukusių moterų turėjo kohabitacijos patirtį, o tarp gimusių 1971-73 m. ši dalis padidėjo iki 19 proc. 1999 m. jau 39 proc. jaunesnių nei 24 metų jaunuolių manė, kad šeima yra praeities atgyvena. Naujausi tyrimai rodo, kad apie 50 proc. jaunuolių gyvenimą kartu pradeda ne santuokoje.
Gyvenimo nesusituokus ir pasitenkinimo santykiais ryšį atskleidžiančiame tyrime dalyvavo 90 porų. 30 iš jų gyveno kartu nesusituokusios, 30 buvo susituokusios, tačiau iki santuokos gyveno „be antspaudo“, ir 30 kartu gyventi pradėjo susituokusios. Poros kartu gyveno vidutiniškai 7,3 metus. Vidutinis tiriamųjų amžius – 30,24 (vyrų) ir 28,36 (moterų). Anot tyrimo autoriaus Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedros lektoriaus dr. V. Legkausko, nors tiriamųjų imtis nėra didelė, rezultatų skaičiavimo metodologija leidžia nustatyti statiškai patikimas tendencijas.
Tyrimas parodė, kad moterys labiau nepatenkintos santykiais negu vyrai. Tos moterys, kurios gyveno su partneriu ilgiau, santykiuose jautė mažiau nesutarimo. Vyrų savijautai bendro gyvenimo trukmė neturėjo įtakos, tačiau aukštesnį išsilavinimą turintys vyrai surinko mažesnius Nepasitenkinimo skalės balus. Moterims išsilavinimas įtakos neturėjo.
Vis dėlto abiejų lyčių respondentai, kurie gyveno su partneriu nesusituokę, jautė santykiuose daugiau nesutarimo, nepasitenkinimo, nesuderinamumo ir nestabilumo. Tiriamieji, kurie susituokė po kohabitacijos, buvo labiau patenkinti santykiais ir vertino juos kaip stabilesnius nei nesusituokusieji, tačiau buvo mažiau patenkint ir vertino santykius kaip mažiau stabilius nei iš karto susituokę tiriamieji.
Tyrimo rezultatai nesuteikia galimybės atsakyti į klausimą, ar būtent gyvenimas nesusituokus lemia vėlesnes santuokos problemas. Tačiau išvados rodo, kad poros turėtų atsargiai priimti sprendimą gyventi kartu nesusituokus.
Silpnoji pusė – nebūtinai moteris
Anot V. Legkausko, tyrimo metu atsiskleidęs didesnis moterų nepasitenkinimas santuoka gan dėsningas. Viena iš priežasčių – socialinis spaudimas. „Ta visuomenės dalis, kuri smerkia gyvenimą nesusituokus, labiau smerkia moterį nei vyrą, - teigė psichologas. – Kita priežastis – ekonominė. Moteris statistiškai linkusi uždirbti mažiau, ji ekonomiškai labiau pažeidžiama, labiau nukenčia, jei neįteisinti santykiai suyra, todėl jaučiasi nesaugi“.
Pašnekovo teigimu, vadinamasis „antspaudas pase“ yra labai svarbus teisiškai. Tačiau kalbant plačiąja prasme, jis, kaip ir žiedas ant piršto, yra tam tikras psichologinis simbolis.
„Esą jei mūsų santykiai „užantspauduoti“ ir „sužieduoti“, jie turėtų būti tvirtesni. Ne veltui sakoma: „perkelkime santykius į naują lygmenį“. Antspaudas svarbesnis silpnesniajai pusei, kuri nebūtinai yra moteris. Tai gali būti ir vyras, kuris bijo, kad santykiai sugrius, ir mano, kad įteisinti santykiai taps patikimesni. Deja, daugeliu atvejų, jei santuokos pagrindas buvo būtent toks, lūkesčiai nepasitvirtina. Tam tikra prasme teisūs tie, kurie sako, kad antspaudas nieko nekeičia. Jei santykiai silpni, jis tikrai jų nesustiprins“, - įsitikinęs V. Legkauskas.
Kita vertus, jis pataria nesidžiaugti ir liberalaus gyvenimo būdo šalininkams. „Manoma, kad žmonės, kurie greičiau nusprendžia tuoktis, pasižymi truputį kitomis psichologinėmis savybėmis negu tie, kurie apie santuoką negalvoja. Esą mums gerai, bet mūsų santykiai nėra tokie stiprūs, kad gyventume, kol mirtis mus išskirs. Kitaip tariant, ne pati santuoka pagerina santykius, bet galvojantys apie santuoką linkę turėti stabilesnius santykius“, - svarstė pašnekovas.
Gyvenimą ne santuokoje skatina ekonominės priežastys
Taigi kaip paaiškinti faktą, kad porų, bendrą gyvenimą pradedančių ne santuokoje, skaičius nuolat didėja? „Viena vertus, valstybės požiūris liberalėja. Sovietiniais laikais tokios poros susilaukdavo didžiulio spaudimo iš visuomenės ir valstybinių institucijų. Kita vertus, labai svarbi ir ekonominė priežastis. Šiandien ir vienas žmogus visiškai pajėgus save išlaikyti. Gyvenimo sąlygos nebeverčia kurti tos visuomenės ląstelės, kuri dažnai būdavo ekonominė. Jei atsuktume laiką atgal, sovietiniais laikais net ir susituokusios poros dažnai būdavo priverstos gyventi su tėvais. Šiuolaikinis jaunimas pajėgus išsinuomoti būstą“, - teigė psichologas.
Tiesa, nesusituokusių porų struktūra bei priežastys, dėl kurių žmonės gyvena kartu, labai skiriasi mieste ir kaime. Kaime kohabitacija plinta tarp vyresnių nei 40 metų žmonių. Paprastai jie išsiskyrę arba našliai ir „susimeta“ dėl ekonominių priežasčių – abipusės pagalbos ūkyje. Jaunimui gyventi nesusituokus kaime nėra kur, o gyventi su kitas vertybes puoselėjančiais tėvais šiuo atveju gan komplikuota.
Tuo tarpu mieste toks gyvenimo būdas paplitęs tarp jaunimo, o viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl jaunuoliai nesituokia, susijusi su noru patikrinti santykius. Anot psichologo, šis tikrinimas savo funkcijos neatlieka. Santykių sėkmės tikimybė dėl to nepadidėja.
„Dar viena priežastis, kad dėl pagerėjusių ekonominių sąlygų žmogus jaučia didesnę pasirinkimo laisvę. Jis turi didesnes išsilavinimo, karjeros galimybes, jis turi iš ko rinktis, todėl pasirinkimas užtrunka kur kas ilgiau. Tai paveikia visas sritis – taip pat ir partnerio pasirinkimą. Beje, viena iš tokio elgesio priežasčių – žmogaus nežinojimas, ko nori. Kita vertus, nereikia idealizuoti ir sovietmečio – tuo metu žmonėms būdavo nurodoma, ko reikia norėti“, - svarstė V. Legkauskas.
Beje, Australijoje atlikti lyginamieji tyrimai parodė, kad nepasitenkinimas santykiais pirmiausiai kyla dėl visuomenės, kuriai nepriimtinas gyvenimas nesusituokus, spaudimo. Tačiau plintant tokiai gyvenimo formai, jos nepatrauklumas mažėja, tuo pačiu mažėja ir visuomenės spaudimas. Tuomet ir partneriai labiau patenkinti savo santykiais.
Anot pašnekovo, australai nustatė, kad šiuo metu skirtumas tarp santuokoje ir ne santuokoje gyvenančių žmonių psichologinio komforto išnyko. Kitur tokių lyginamųjų tyrimų nėra, tuo tarpu esami rezultatai tiek Vakarų pasaulyje, tiek Amerikoje, kol kas rodo šiuo tyrimu nustatytą tendenciją.