aA
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pasiūlė lietuviams galimybę trumpinti pavardes su priesaga. Nors teigiama, kad toks poreikis yra, didelio norinčiųjų antplūdžio nesitikima. Priešingai – baiminamasi keblumų valdiškose institucijose ar paveldėjant turtą.
Vaida Vincevičiūtė
© "Panevėžio balsas"

Tokie pavardžių pakeitimai numatyti ne šiaip sau, o atsiradus poreikiui, tvirtina Teisingumo ministerijos patarėja Vaida Vincevičiūtė. Jos teigimu, kad ministerija yra sulaukusi ne vieno kreipimosi dėl pavardžių trumpinimo. Pavyzdžiui, būta atvejų, kai žmogus turi ilgesnę pavardę nei jo protėviai, o dokumentais to įrodyti negali – jie neišlikę. Tad ir negali susigrąžinti trumpesnės šeimos pavardės.
Tai aktualu ir tais atvejais, kai šeimos pavardės laikui bėgant buvo iškraipytos. Tad ministerija nemato priežasties, dėl ko nebūtų leidžiama sutrumpinti pavardės. Tiesiog šiuo atveju tereikėjo praplėsti taisykles ir tokiu būdu išspręsti problemą.

V.Vincevičiūtė pasakojo, kad ministerija planuoja maždaug per porą artimiausių savaičių parengti taisykles ir jos įsigaliotų paskelbus „Valstybės žiniose“. Kartu didelio antplūdžio nesitiki. Manoma, kad šie pakeitimai daugiau leis išspręsti problemas žmonėms, šiuo metu norintiems, bet negalintiems pasikeisti protėvių turėtos pavardės.

„Kiekvienas sąmonėje yra susigyvenęs su savo pavarde. Tai žmogaus, šeimos vertybė, tad neturėtų būti didelio norinčiųjų antplūdžio ir nepaskatins neapgalvotai keisti pavardę“, – tikisi V.Vincevičiūtė. Ji patarė žmonėms prieš keičiant pavardę gerai pagalvoti ir, nesant rimtos būtinybės, to nedaryti.

„Prieš keisdamiesi pavardę žmonės turėtų labai atsakingai įvertinti šį žingsnį, nes pasekmės bus nemenkos – reikės keisti visus dokumentus. Be to, nesutaps šeimos narių pavardės, tad reikės pakeisti ir jų“, – įspėjo ministro patarėja.

Per daug triukšmo

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Bendrojo skyriaus vedėja Regina Dobelienė sako, kad šiuo metu dėl ministerijos siūlymo kilęs nepagrįstas ažiotažas. „Šis reikalas labai išpūstas ir kažkodėl kalbama vien apie pavardžių atlietuvinimą“, – stebėjosi ji.

Pasak vedėjos, eskaluojamas pavardžių atlietuvinimo klausimas, tačiau taisyklių pakeitimas galios visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Tad, pavyzdžiui, pilietis slavas Gerasimovičius pavardę galės trumpinti iki Gerasimas. Lygiai kaip ir lietuvis Gerasimavičius galės tapti Gerasimu.
R.Dobelienė taip pat priminė, kad nemažai lietuviškomis laikomų pavardžių šaknys iš tikrųjų yra nelietuviškos, po Lietuvos krikšto kilę iš krikščioniškų vardų, tad net ir nuėmus, pavyzdžiui, slavišką priesagą, dar nereiškia, kad žmogus turės lietuvišką pavardę.

Patvirtinus naująją tvarką, R.Dobelienės aiškinimu, galės būti trumpinamos ne vien pavardės su slaviškomis priesagomis, bet visos pavardės, kurios gali būti padalintos į morfologines dalis – tiesiog bus leista susitrumpinti ilgas pavardes, turinčias priesagą. Tačiau tam tikros ribos vis tik bus. Pavyzdžiui, Petraitis negalės trumpinti pavardės ir vadintis Petru, nes tokiu atveju pavardė jau virstų vardu.

Kad pavardžių trumpinimas bus taikomas visoms pavardėms, turinčioms priesagą, patvirtino ir Teisingumo ministerijos patarėja V. Vincevičiūtė. Bet patikino, jog neaiškiais ar sudėtingais atvejais ministerijos specialistai konsultuosis su kalbininkais.

Jau trečias „trumpinimas“

R.Dobelienė priminė, kad pirmasis pavardžių trumpinimo variantas įsigaliojo dar 1991 metais, kuomet tautinių mažumų atstovams buvo leista nuo pavardės nuimti galūnės (pavyzdžiui, iš Ivanovo tapti Ivanov). Dar vienas „trumpinimas“ buvo, kai moterims leista turėti pavardes su galūne -ė. Taigi šis pakeitimas bus jau bene trečiasis trumpinimo atvejis.

Tiesa, tam Valstybinė lietuvių kalbos komisija neprieštarauja. Jos teigimu, būna nemažai atvejų, kai ir vardas, ir pavardė labai ilgi, tad sunku viską sutalpinti ant, pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelės, nėra patogu vartoti. Trumpesnė pavardė svarbi ir užsienyje.

„Pasaulyje, kuo trumpesnė pavardė, tuo lengviau prisitaikyti ir komunikuoti“, – sako R.Dobelienė. Bet taip pat priminė, kad prieš žengiant tokį žingsnį reikėtų gerai viską apsvarstyti.

„Vienam šeimos asmeniui susitrumpinus pavardę, kils didžiulių teisinių nepatogumų, nes tai nebus bendra šeimos pavardė, tad pavardę teks keistis ir kitiems šeimos nariams“, – mano ji.

O štai Lietuvos notarų rūmų viceprezidentė, vilnietė notarė Daiva Lukaševičiūtė-Binkulienė nemano, kad gyventojai bent jau iš notarinės pusės patirs dėl pakeistos pavardės kokių nors problemų.

„Dar prieš kelis dešimtmečius nemažai žmonių grupei nusprendus keisti savo pavardes gal ir būtų galėjusi kilti šiokia tokia sumaištis. Informacinės visuomenės laikais tai tikrai nesukels jokių problemų“, – sakė ji.

Notarų manymu, įgyvendinus teisingumo ministro iniciatyvą, leidžiančią atsisakyti slaviškų priesagų pavardėse, sunkumų kiltų ne daugiau negu dabar, kai pavardes keičia ištekėjusios moterys. Tokiu atveju asmens kodas liktų nepakitęs, nauji duomenys būtų saugomi gyventojų registre ir prieinami visoms suinteresuotoms tarnyboms.

„Ateidamas pas notarą atsiimti paveldėjimo ar tvarkytis kitų reikalų, asmuo paprasčiausiai turėtų atsinešti vienu dokumentu daugiau – pavardės keitimo liudijimą, kaip dabar ištekėjusios moterys atsineša santuokos liudijimą“, – sakė ji.

Panevėžiečiams neįdomu

Pavardžių trumpinimas – ne visiems
Zita Gasiūnienė
© "Panevėžio balsas"

Beje, Teisingumo ministerijai prakalbus apie galimą pavardžių trumpinimą, kol kas nei Panevėžio miesto, nei rajono gyventojai itin tuo nesidomi, nes ir taisyklės kol kas nėra patvirtintos.

Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji registratorė Fausta Buzūnienė nemano, kad norinčiųjų susitrumpinti pavardę būtų daug. Tiesiog gal kiltų per daug problemų. Šiuo metu skyriuje dažniau prašoma keisti vardus. Pavyzdžiui, jaunimas, vos sulaukęs aštuoniolikos, neretai skuba pasikeisti jiems nepatinkančius tėvų duotus vardus. Beje, ir dabar galima pasikeisti pavardę, tačiau tam reikia turėti dokumentus, įrodančius, kad norima pavardė priklausė kuriam nors šeimos nariui – tėvams, seneliams ir panašiai. Be to, išsiskyrusios mamos nevengia susigrąžinti savo mergautinės pavardės. Tuomet, F.Buzūnienės teigimu, vaikų pavardės nekeičiamos, tačiau jų gimimo liudijimuose įrašoma jau kita mamos pavardė.

Panevėžio rajono Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Zita Gasiūnienė taip pat abejojo, ar bus daug rajono gyventojų norinčiųjų, susitrumpinti pavardę. Bent jau kol kas niekas apie tokią galimybę nesiteiravo.

„Reikėtų keisti visus dokumentus, o tai nemažai kainuoja“, – sakė ji.
Be to, prieš gerus metus laiko pavardės keitimo reikalavimai buvo supaprastinti, tačiau dėl to norinčiųjų jas keistis, nepadaugėjo.

Statistika

Teisingumo ministerijos duomenimis, kasmet per metus pakeisti pavardes dėl įvairių priežasčių nori apie 1500 žmonių (be ištekėjusių moterų po santuokos keičiančių pavardes). Šis skaičius yra nemažas.
Šiuo metu pavardės keitimo procedūra pakankamai paprasta. Pirmiausia kreipiamasi į vietos civilinės metrikacijos skyrių ir parašomas prašymas. Tuomet žiūrima, ar žmogus gali pasikeisti pavardę, tai yra, ar turi reikiamus dokumentus, įrodančius, kad jis turi teisę vadintis kita pavarde. Beje, skyrius prašymus persiunčia Teisingumo ministerijai. Tiek vardo, tiek ir pavardės keitimas šiuo metu kainuoja 42 litus.