Be Jo
Dar vaikystėje jūs žinojote, kokio vyro trokštate: kaip jis turi atrodyti, kuo užsiims, kaip elgiasi, tad užaugusi atstumdavote kiekvieną, kuris tam tikrame santykių etape nebeatitikdavo jūsų išsvajoto idealo? Santykiai nutrūkdavo jūsų iniciatyva, mat dar kartą aplankydavo mintis, jog esate verta geresnio ir "kažkur tikrai yra tas Vienintelis, daug mielesnis ir šaunesnis"?
Įsivaizdavimą, kaip turi atrodyti pageidaujamas partneris, žinoma, turi visi. Tačiau įkyri mintis apie tai, kad egzistuoja „tas Vienintelis“ - iliuzija, kuri kartina gyvenimą, passion.ru sako psichologė J.Gorškova. Visą laiką lyginate „Jį“ su kitais. Ir, žinoma, „Jis“ viską darytų geriau.
Tai neleidžia įvertinti kitų vyrų taip, kaip jie nusipelnė. Mitas apie meilę, kuri būna tik kartą, neleidžia užmegzti naujus ryšius po to, kai paskutinieji baigėsi nesėkme. Šio mito tęsinys – apie tai, kad kiekvienas turi savo likimą: jis pavojingas, nes jūs nusikratote atsakomybę už savo gyvenimą.
Jūs neįsivaizduojate kitų įvykių vystymosi variantų, neplanuojate alternatyvių kelių ir tampate labai pažeidžiama bei priklausoma. Rezultatas – nusivylimas.
Meilė būna visokia, jos būna daug ir tai gali tęstis visą gyvenimą!
Nelaukite iš partnerio savo fantazijų įgyvendinimo. Labai dažnai mes savo svajonių žmogui priskiriame tas savybes, kurios mus žavi, tačiau kurių mums stinga. Todėl pats paprasčiausias variantas gyventi realybėje – pačiai tapti savo svajonių žmogumi.
Neatsisakykite jaunuolio kvietimo išgerti kavos tik todėl, kad jis nepanašus į jūsų idealą. Patirtis rodo, kad susitikimas su princu visai negarantuoja tolesnės laimės su juo. Todėl kreipkite dėmesį į gerąsias pašnekovo savybes ir išjunkite galvoje skaičiuoklę, derinančią naujojo kavalieriaus ir jūsų Idealo panašumus.
Verčiau pasitikėkite jausmais, kuriuos jums sukelia vyriškis. Jei su juo ramu ir įdomu, visiškai neverta sielotis, kad viskas vyksta ne pagal jūsų idealų scenarijų.
Pernelyg gera vyrams
Jūs graži, protinga, jums sekasi darbe - pati tai žinote, aplinkiniai tai mato, įvertina, žavisi, bet kodėl tie vyrai po kojomis nekrinta?
Todėl, kad žmones baugina šalia atsiradęs visiškai idealus žmogus. Vyrai galvoja, kad tokiai moteriai reikalingas mažų mažiausiai princas. O toji moteris gali būti toli gražu ne ideali, visiškai nepretenzinga iri svajoti apie paprastus žmogiškus santykius, kurie, deja, dėl jos įvaizdžio ir elgesio jai visiškai nepasiekiami.
Vesti tokią moterį vyrams – tai lyg pasodinti pasakų paukštę į narvelį, pakirpti sparnus ir paversti višta.
„Paukštė turi sklandyti danguje, o ne triūsti virtuvėje! Ji tokia daili, taip visiems patinka, kad nesugebėsiu jos išlaikyti! Ji pernelyg gera man!“ - su nerimu ir ilgesiu galvoja vyriškiai.
Jei moteris graži, tai mato ne vien tik tas vyriškis – o tai reiškia, kad jis gali ją prarasti. Dauguma žmonių bijo idealiųjų – būtent todėl, kad bijo būti palikti, nenori išgirsti banalios frazės: ir ką ji jame rado? Todėl vyras, kuris susipažįsta su pernelyg gražia ar sėkminga moterimi, iš anksto baiminasi, kad bus atstumtas.
Kad ir kaip juokingai skambėtų, bet daugelis vyriškių tokioje situacijoje papusto padus – tai jiems atrodo geriausias būdas išsigelbėti nuo nevisavertiškumo komplekso.
Jums nereikia tapti pilka pelyte, slepiant nuo jo savo aukso plunksnas. Šios vyriškos baimės pagrindas – nevisavertiškumo kompleksas ir su juo susijusi baimė, kad jis gali pasirodyti menkesnis už jus.
Todėl reikėtų išmesti iš savo galvos klaidingą nuostatą apie tai, kad vyrams nepatinka gražios ir protingos moterys. Jei būsite dėmesinga, suprasite, kad viskas ne taip. Iš tikro vyrai bijo moterų, kurioms jie nereikalingi!
Jei juo visiškai nesidomite, tik kaip povas išskleidžiate savo plunksnas ir gėritės savimi, greitai liksite viena. Jūsų ims vengti ne tik vyrai, bet ir draugės.
Anot psichologės, jei visokeriopai stengiatės padaryti įspūdį, tai tik byloja, kad nepasitikite savimi ir manote, kad jūsų šiaip sau niekas nemylės. Todėl pasinaudokite liaudies išmintimi: kalbėkite su žmogumi apie jį patį. Klauskite vyriškio patarimo, rodykite savo susidomėjimą juo ir jo svarbą jums.
Stenkitės pasimatymus organizuoti taip, kad vyriškis jaustųsi kompetentingas – juk veikiausiai yra gyvenimo sričių, kur pati neblizgate! To vyriškiui pakaks, kad nepabėgtų nuo jūsų. O dar – nebūkite ideali. Tai visuomet sukuria nepasiekiamumo aureolę, o ji tinka tik filmų herojėms. Atskleiskite kokias nors nekenksmingas silpnybes ir trūkumus.
Jūs bijote vyrų
Jūs bijote vyrų, nes "visą laiką viską sugadinate", nes "už jus yra gražesnių, protingesnių, sumanesnių merginų, labiau suprantančių, mokančių išklausyti ir šiaip šaunesnių"...
Nesvarbu, ar suvokiame tai, ar ne, tačiau kiekvienas nešiojamės mintyse savo įvaizdį. Jame įkūnytas įsivaizdavimas apie save kaip apie žmogų. O šis įsivaizdavimas daugumoje atvejų susiklosto pasąmoningai – dėl praeities įspūdžių, dėl kitų žmonių santykio su mumis.
Žmogus, įsivaizduojantis, kad jis nevykėlis, visuomet ras būdą ir priežastį sužlugdyti reikalus. Mergina, galvojanti, kad yra neverta dėmesio, nes yra negraži, nelabai protinga, pasąmoningai vengs bendravimo iš baimės būti atstumta.
Beje, net jei situacija pasikeis į gerąją pusę, pasąmonėje jai kils trukdžių artimiems santykiams su vyrais. Taip nutinka kai kurioms moterims, kurios pasiekia sėkmės, bet viduje jaučiasi niekam nereikalingos mergaitės, todėl joms visą laiką reikia jų privalumų patvirtinimo – jos mezga romanus ir palieka vyrus, nes bijojo, kad šie tai padarys pirmieji.
Išeikvojusios daug jėgų fasadui nušlifuoti, karjerai, jos pamiršta pažiūrėti į savo vidų. Savivertė jų padidėja, tačiau jos gyvos tik socialiniais ir profesiniais pasiekimais. Baimė prarasti tai, kas pasiekta, labai trukdo palaikyti gerus santykius. Moterys bijo atsipalaiduoti, visaip demonstruoja savo nepriklausomybę, atsisakydamos bet kokios pagalbos. Visi šie ženklai leidžia vyrui suprasti, kad jis nereikalingas.
Baisu įsivaizduoti, kiek žmonių nepasitiki savimi! Ir kažkas iš jų taip pat bijo pasirodyti jums neįdomus ir negražus. Pagalvokite apie tai, kad labai daug žmonių nelengvai pakelia neigiamus atsakymus ir kritiką, net jei atrodo visiškai nepažeidžiami ir sėkmingi. Juk būtent noras ką nors įrodyti aplinkiniams ir padėjo jiems pasiekti sėkmės. Pagalvokite apie tai, kai ieškosite dingsties atsisakyti susitikimo su gražuoliu milijonieriumi.
Prisiminkite vieną svarbią taisyklę: gauname iš kitų žmonių būtent tas emocijas, kurias patys transliuojame. Jei transliuojate baimę, būtent tai ir gausite. Ir atvirkščiai: jei pasitikite žmonėmis, laukiate iš jų pozityvių dalykų, ir gausite tik pozityvius.
Visiškai atsiverti santykiams gali tik pasitikintis savimi žmogus: jam nereikia nuolat tikrintis savo patrauklumo ir nereikia bijoti, kad jį paliks. Jis visuomet tikras tuo, kad vertas meilės, todėl nieko nepraranda – net nesėkmės atveju. Jis myli pats save ir jo savęs vertinimas nepriklauso nuo kitų žmonių nuomonės. Todėl jis transliuoja meilę, ją ir gauna.
Mūsų elgesio ir emocijų pagrindas – įsitikinimai. Ir mes vertiname vienus ar kitus įvykius per savo įsitikinimų prizmę. Nepakankamai save vertinantys žmonės turi iškreiptą suvokimą apie tai, kokius juos mato kiti žmonės. Jie susitelkia ties neigiamais aspektais, ignoruodami geras savybes.
Jei savyje pastebėjote polinkį vienokiu ar kitokiu būdu vengti bendravimo ar nuoširdžių santykių be regimų priežasčių, tuomet veikiausiai santykių bijote dėl nepakankamosavęs vertinimo. Jei radote jėgų sau tai pripažinti, esate arti pasveikimo. Norint situaciją pagerinti, reikia padaryti taip, kad jūsų savęs vertinimas nepriklausytų nuo jūsų pasiekimų.
Padidinti savęs vertinimą galima specialiais pratimais arba su psichologo pagalba.
Atsisakyti meilės, norint būti savimi
Laurai labai patinka jos darbas. Ji dažnai atsisako susitikti su vyrais ir mieliau renkasi pasėdėti prie kompiuterio, o atostogas iškeičia į neplanuotą komandiruotę. Ji labai nori sutikti meilę, bet neslepia, kad jai gerai vienai. Visos jos mintys nukreiptos į savirealizaciją.
„Man gaila laiko tuštiems susitikimams, ir svarbiausia, nenoriu derintis prie kito žmogaus, eikvoti energijos santykių kūrimui. Jei pavyks, būsiu laiminga asmeniniame gyvenime, jei ne, būsiu tiesiog laiminga“, - sako ji.
Vienatvė ir kančia dėl vienatvės – visiškai skirtingi dalykai. Galima būti visiškai vienai turint vyrą, vaikų ir platų bendravimo ratą.
Tikroji vienatvė prasideda tada, kai gyvenimas nustoja būti pripildytas prasmės. Daug filosofų manė, kad vienatvė – būtina žmogui būsena, kad jis galėtų save pažinti ir atskleisti savo paskirtį.
Šiuolaikiniai psichologai sutinka su jais ir taip pat kalba apie tai, kad žmogus gali iš tiesų būti laimingas su kitais žmonėmis tik tuomet, kai jis laimingas pats sau vienas. Svarbiausia – neužsisklęsti savame kiaute ir neatprasti bendrauti su žmonėmis.
Nepaisant viso susiklosčiusios situacijos pozityvumo, ne visiems taip lengvai pavyksta išgyventi tokius vienatvės periodus, tačiau su tuo galima susidoroti, jei, kaip Laura, nedarytume iš to problemos. Nereikia pasyviai iš gyvenimo laukti meilės ir laimės – reikia tiesiog gyventi. Kad gyvenimas būtų prasmingas, nesvarbu, ar jus kas nors myli, ar ne. Svarbiausia – mylėti pačiam.
Mylėkite gyvenimą, darykite tai, kas nusipelno jūsų asmeninio dėmesio – nes tik tuo atveju su jumis bus tie žmonės, kuriems bus įdomūs jūsų pomėgiai ir kurie supras jus. Vienatvė leidžia žmogui tapti pripildytu indu: susivokti savyje, pasisemti energijos, išmokti ko nors sau naujo.
Įsivaizduokite, kaip atsiveria flakonas su kvepalais, o jūs įkvepiate kvepalų aromato. O jei jūs būtumėte tas flakonas? Kaip sužinoti, koks kvapas slypi už žvilgančio stiklo, jo neatidarius? Norint atsisveikinti su vienatve, reikia būti dosniai ir nebijoti atiduoti žmonėms dalelės savęs. Imkite pavyzdį iš saulės: saulė šviečia visiems, planetos gyventojai mėgaujasi jos spinduliais, o jos nemažėja. Todėl ir šviesti jai negaila.
