Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje eksponuojami Projektavimo ir restauravimo instituto architektų grupės parengti atstatymo eigą atspindintys brėžiniai, schemos bei maketai.
Kaip prieš pristatymą vykusioje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos dailės muziejaus direktorius, kultūros ministrės pavedimu koordinuojantis rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo programos rengimą Romualdas Budrys, siekiama, kad būsimieji Valdovų rūmai būtų ne vien muziejus, bet ir patogus šiuolaikinei visuomenei istorinis Lietuvos kultūros centras, atliekantis reprezentacines, edukacines ir muziejines funkcijas.
Pasak R.Budrio, rūmų ir jų kiemo - kurį planuojama įstiklinti - erdvėse kasdien laukiama apie 5-7 tūkst. lankytojų. Parengtuose Valdovų rūmų atkūrimo ir pritaikymo metmenyse siūlomi keturi rūmų lankymo teminiai maršrutai.
Pirmasis apims rūmų autentiškų liekanų, archeologinių radinių ir istorinės bei architektūrinės raidos ekspoziciją. Antrasis maršrutas - atkurtų istorinių erdvių ir hipotetinių interjerų ekspoziciją, atspindinčias tris rūmų egzistavimo epochas - gotiką, renesansą ir ankstyvąjį baroką.
Trečiasis maršrutas ves pro Valdovų rūmų meninio gyvenimo ekspoziciją ir universalią salę kultūriniams renginiams, edukacinėms programoms, konferencijoms, kino ir video filmams demonstruoti.
Ketvirtas numatomas maršrutas apims Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinį ir kultūrinį paveldą pristatančių laikinų parodų centras, kuriame galės vykti ir edukaciniai renginiai, naudojant modernias vizualines technologijas.
Taip pat tikimasi, kad Valdovų rūmuose vyks aukščiausių užsienio svečių priėmimai, į senosios kultūros paveldą orientuoti muzikos, teatro bei kiti kultūriniai renginiai.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno.
Šiuo metu yra suprojektuotas ir vykdomas Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo pirmasis etapas - pamatų tvirtinimas ir įrengimas.
Viena pagrindinių Valdovų rūmų atkūrimo tikslų - išlikusio medžiaginio autento išsaugojimas - atkastų liekanų uždengimas ir izoliavimas nuo ardančio atmosferos poveikio. Statinio, dengiančio liekanas, forma turėtų atkurti buvusių renesansinių Valdovų rūmų istorinį įvaizdį, architektūrinę tūrinę apimtį ir t.t. Taip pat atkuriama ir vidinio kiemo erdvė.
Tai turėtų būti kapitalus 25 metrų aukščio statinys, atkurtas pagal ikonografinę medžiagą ir istorinius, archeologinius, architektūrinius bei meninius tyrimus.
Siekiant parodyti ankstesnių - ikirenesansinių - laikotarpių kitokios konfigūracijos rūmų liekanas, bus rengiami stiklinti priestatai, išeinantys už renesansinių rūmų ribų. Šiuolaikinių medžiagų priestatai atskirtų renesansinių formų ir tradicinių medžiagų rūmų tūrį nuo dabarties aplinkos, pabrėžtų atkuriamų rūmų sąlygiškumą, paversdami dabartinį statinį buvusių rūmų istoriniu įvaizdžiu.
Fasadai, kurių istorinis įvaizdis bus atkuriamas remiantis turima ikonografine medžiaga, surastais architektūrinių detalių fragmentais, bus atskiriami erdve ar šiuolaikinių medžiagų intarpais nuo autentiškų liekanų. Autentiški radiniai bus grąžinami į tas vietas, kuriose jie galėjo būti.
Rekonstruotų rūmų kompleksą sudarys keturi korpusai - pietinis, vakarinis, šiaurinis bei rytinis, išsidėstę tarp Arkikatedros ir Gedimino kalno.
Pagrindiniai Valdovų rūmų tūriai - sienos ir kai kurios patalpos - turėtų iškilti iki 2009 metų - Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus paminėjimo.
Pasak rūmų atstatymo koordinatorių, šių metų darbams yra skirta 12 mln. litų. Ateityje dėl darbų finansavimo ateityje ketinama kreiptis į Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Gavus ES paramą, Lietuvai į ilgaamžio valstybingumo simbolio atstatymą liks investuoti 30 mln. litų.
Kaip prognozuojama, net jei Valdovų rūmai valstybei kainuotų visą sumą - 100 mln. litų, ji visiškai atsipirktų per 10 metų. Lėšas atstatymui renka ir Valdovų rūmų paramos fondas.