Ištisus metus vyksiantys šiai sukakčiai skirti renginiai prasidės savaitgalį, gegužės 31-ąją, kai bus švenčiamas šv. Brigitos gimimo jubiliejus. Į jos gimtąją Vadsteną - Vidurio Švedijos miestą - rinksis visos Europos karališkieji asmenys ir religiniai vadovai.
Šv. Brigita gimė 1303 metais. Jos tėvas buvo turtingas ir įtakingas žemvaldys, o motiną kraujo ryšiai siejo su karaliumi. Laikui bėgant Brigita tapo viena galingiausių to meto damų - politike, pranaše ir vienintele moterimi, įkūrusia popiežiaus teisių Šventojo Išganytojo ordino vienuoliją.
700-ųjų šv. Brigitos gimimo metinių iškilmėms buvo pradėta ruoštis dar 1996 metais. Galiausiai jubiliejaus renginių, skirtų pagerbti moterį, kuri dar gyva būdama tapo įžymybe, vyks gerokai daugiau negu planuota iš pradžių - net per pusantro tūkstančio.
Jubiliejaus iškilmių pradžia galima laikyti praėjusius metus, kai šv. Brigitos atminimas buvo pagerbtas Romoje. Renginyje dalyvavo popiežius ir Švedijos sosto įpėdinė princesė Victoria (Viktorija), karališkieji asmenys ir šimtai dvasininkų, brigitiečių kongregacijos vienuolės, vyskupai ir kardinolai.
Užsitęsęs Europos ekonomikos nuosmukis paskatino žmones labiau domėtis įvairiomis dvasinėmis praktikomis ir piligriminėmis kelionėmis, o drauge išaugo ir šv. Brigitos populiarumas.
Ėmę gilintis į viduramžius, žmones iš naujo "atrado" šv. Brigitą. 1349 metais iš Vadstenos ji iškeliavo į Romą ir jau niekada nebegrįžo - likusius tris gyvenimo dešimtmečius praleido Italijoje.
Ištekėjusi vos trylikos, po trisdešimties metų moteris tapo našle ir nusprendė paaukoti gyvenimą Dievui.
Ji kritikavo moralinį Bažnyčios nuopuolį, ėmėsi sutaikyti kariavusias Angliją ir Prancūziją bei rūpinosi vargšais tais laikais, kai dar niekas nebuvo nė girdėjęs apie socialinę rūpybą.
Apibūdinama kaip charizmatiška ir stipri asmenybė, Brigita gavo popiežiaus leidimą gimtajame mieste statyti naują vienuolyną, tačiau šiuos darbus stebėjo iš tolo ir niekada neišvydo užbaigto savo kūrinio.
Šv. Brigitą išgarsino regėjimai - amžininkai jų yra užrašę net 700. Karaliams ir dvasininkams persakydama, ką patyrusi, ši moteris lėmė jų sprendimus. Teigiama, kad ji turėjo ir stebukladarystės dovaną.
Brigita mirė 1373 metais, jos palaikai buvo pargabenti į Vadsteną. Tada apie didžius šios moters darbus sužinojo net ir tie, kurie anksčiau apie ją išvis nebuvo girdėję.
1391 metais Brigita buvo paskelbta šventąja, tačiau dar gerokai iki šio svarbaus įvykio gimtoji jos Vadstena, kurioje iškilo naujasis vienuolynas ir didžiulė katedra, tapo maldininkų gausiai lankoma vieta - čia žmonės plūsdavo iš tolimiausių kraštų.
Kadaise Šiaurės Roma vadintas miestas šiandien mėgina iš naujo įsitvirtinti Europos religiniame žemėlapyje ir vilioja turistus garsiosios savo dukros istorija.
XVI amžiaus Šiaurės Europoje įsigalėjus reformacijai, 1595 metais brigitiečių vienuolynas buvo uždarytas ir vėl pradėjo veikti tik po daugiau kaip 350 metų. Dabar čia gyvena, dirba ir meldžiasi dešimtys seserų.
Šiuo metu brigitiečių ordinas yra pasklidęs visame pasaulyje. Nuo įkūrėjos mirties prabėgus 700 metų, jo seserys nepaliauja skleisti katalikų tikėjimo tuose kraštuose, kur išpažįstamos kitos religijos.