"Jai moka už šypseną, juk yra dantų pastos veidas. Apskritai turiu unikalią žmoną. Violeta jaučiasi visų mama. Ta prasme, kad ji negali ramiai praeiti išvydusi, kad paaugliai blogai elgiasi. Ne tik sudrausmina, bet ir pamoralizuoja. Pritariu jai. Visi turime auklėti jaunimą", - sakė V. Tarasovas.
- Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas prieš pusantrų metų gimus Gabrielei?
Vilius: Geras jausmas būti tėčiu. Turiu net dvi dukras. Gimus Gabrielei drausmingesni tapome, tai yra laikomės dienos režimo. Visa šeima gyvename mažosios ritmu. Muzikinė veikla dėl to nenukenčia. Yra dvi močiutės, kurios padeda. Kai su Violeta einame į sporto salę, Gabrielę prižiūri vyresnioji sesė.
- Esate sveikos gyvensenos šalininkai.
Violeta: Vilius futbolą ir krepšinį žaidžia, o aš su juo periodiškai lankausi sporto salėje. Kol nebuvo Gabrielės, ir aš sportuodavau intensyviai. Dabar gerokai mažiau.
Vilius: Jai reikia “bizūno”, postūmio. Kartais patingi ir pietų su mažąja miega, neva vietoj grožio procedūrų. Tačiau Violeta man pritaria, kad sportas - sveikata. Sportuojame, nes tai mums patinka ir manome, kad sportas yra geros būsenos užtaisas. Kad “nepagautume” gripo viruso geriame natūralias sultis, arbatą su citrina, profilaktiškai vartojame vitaminų.
- Violeta, esate puiki kulinarė. Koks Jūsų gardžiausias patiekalas?
Vilius: Aš atsakysiu. Vasarą firminis mano žmonos patiekalas yra baras “Flamingas”. Juokauju. Iš tikrųjų Violeta fantastiškai ruošia valgį. Ji pavergė mane per skrandį, nors mylėčiau ją, jeigu ir nemokėtų gaminti. Tačiau Violetos paruoštas suši yra nepakartojamas! Gamindama šį patiekalą eksperimentuoja su vėžiagyviais, įvairia žuvimi. Tačiau nenoriu, kad Violeta “sėdėtų” prie puodų.
Ne tik vasarą, bet ir dabar, kol dar geri orai, norisi daugiau laiko praleisti lauke tiesiog vaikštant po parką su mažąja. Pietaujame kavinukėje. Vakarienei palepina Cezario salotomis su vištiena. Ir ne tik. Viskas, ką mano žmona gamina, yra labai gardu ir sveika.
- Pradėję bendrą koncertinę veiklą visą parą neišsiskiriate. Ar neatsibostate vienas kitam?
Vilius: Mums kaip tik yra gerai nuolat būti kartu. Labai patogu suplanuoti dieną. Nėra taip, kad vienas ilsisi, o kitas išvažiuoja dirbti. Esame pavyzdiniai tėvai, nes mažoji Gabrielė mato abu.
Kaip ir kiekvienoje normalioje šeimoje ir tarp mūsų būna barnių bei ginčų. Skirtumas tas, kad esame balsinga šeimyna.
- Viliau, baigėte Džiazo katedrą. Kodėl nepasukote šios muzikos link?
Vilius: Baigęs studijas patyriau traumą, buvo pažeistas veido raumuo. Dėl to kurį laiką negalėjau net groti saksofonu. “Nepasinėriau” vien į džiazo muziką, kadangi labai norėjau dainuoti. Tai darau nuo mažumės.
Šį mėnesį turėtų pasirodyti naujasis mano albumas, tai ten esu įgrojęs saksofonu. Tai, ką gavau studijuodamas Džiazo katedroje, man praverčia tiek muzikiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Kadangi su Violeta dainuojame tik gyvai, kiekvienąkart improvizuojame. Beje, artimiausiu metu su Violeta planuojame išleisti pirmąjį dueto albumą.
- Violeta, ar Jums, “grynakraujei” vilnietei, nebuvo sunku persikelti gyventi į Klaipėdą?
Violeta: Vilius negalėtų gyventi be jūros, tad į uostamiestį atvykau paskui mylimą vyrą. Kai laukiausi Gabrielės, kiekvieną vakarą važiuodavome pasivaikščioti prie jūros. Jau trejus metus esu klaipėdietė. Nesigailiu.
Nežinia, kaip būtų susiklostęs mano gyvenimas, jeigu būčiau tapusi balerina. Tai buvo “karšta” mano vaikystės svajonė. Tačiau mano bobutė nusprendė, kad baletas padarys mane nelaimingą. Jai pritarė ir tėvai. Prireikė laiko, kad suprasčiau, jog muzika yra mano pasaulis. Dabar net neįsivaizduoju savęs nedainuojančios. Abu su Viliumi esame laimingi, nes dirbame tai, kas mums patinka.
- Banalus klausimas, tačiau kas Jums yra šeima?
- Tai užuovėja, mūrinė siena, turtas, kurį reikia saugoti ir branginti.
