2002 metų rudenį UNESCO ekspertai ir konsultantai teigiamai įvertino Kernavės kultūrinio rezervato ir Trakų istorinio nacionalinio parko įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašus galimybes.
Ekspertai atkreipė ypatingą dėmesį į Kernavę, kadangi šis objektas šiuo metu labiausiai atitinka visus kriterijus. Tam, kad būtų paruošta didelės apimties nominacinė byla, Kernavei reikėjo mažiau pastangų, nei kitoms aplankytoms vietovėms.
2004 metų vasarą Rusijoje arba Pietų Afrikos Respublikoje vyks 28-oji Pasaulio paveldo komiteto sesija, kurioje bus nuspręsta, ar Kernavės kultūrinis rezervatas bus įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Antroji vietovė, kurią ekspertai išskyrė, nurodydami, kad ji turi galimybių patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą - TINP. Prieš paduodant nominacinę bylą, reikia siūlomą vietovę oficialiai įtraukti į preliminarų valstybės siūlomų objektų sąrašą.
Atsižvelgus į užsienio ekspertų rekomendacijas, Kultūros ministerija kreipėsi į VPK, kad ji priimtų oficialią poziciją dėl TINP.
Paminklosaugininkams pritarus dėl TINP kandidatavimo, Trakų nominacija UNESCO paveldo sąrašui numatoma 2005 metais. Atnaujintas Lietuvos pasiūlymų sąrašas turi būti pateiktas 2003 rugpjūčio 1 dienos UNESCO Pasaulio paveldo centrui.
Iš preliminaraus sąrašo numatoma išbraukti ten anksčiau įtrauktą Zervynų kaimą, kadangi jis neatitinka UNESCO reikalavimų.
Kaip BNS sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė, Kultūros ministerijai atsižvelgus į ekspertų komisijos - VPK nuomonę, ministerija turėtų sudaryti darbo grupę. Išrinkus jos pirmininką, nustačius tikslus bei pasidalinus darbus, turėtų būti skirtas ir darbo finansavimas.
Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretorės, nominacinės bylos paruošimas yra gana ilgas, daug įvairių sričių apimantis procesas. A.Dirmaitės nuomone, gali būti, kad dėl objekto specifikos TINP nominacinės bylos paruošimas bus sudėtingesnis, nei Kernavės.
Trakų istorinis nacionalinis parkas buvo įkurtas 1991 metais. Nedidelėje teritorijoje, gamtos apsuptyje yra sukauptas didžiulis Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo potencialas, kuris svarbus ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai, Baltarusijai, Rusijai, Ukrainai bei Vokietijai.
Mažiausio Lietuvos nacionalinio parko plotas yra tik apie 8200 hektarų, iš jų 3400 hektarų sudaro miškai ir miško parkai, o 1365 hektarų plote telkšo trisdešimt trys ežerai.
Parkas savitas kultūros ir gamtos vienove - čia yra du kultūriniai rezervatai ir šeši kultūriniai bei keturi gamtiniai draustiniai.
Šiuo metu į Pasaulio paveldo sąrašus yra įrašyta daugiau kaip 690 kultūros, gamtos ir mišrių objektų, esančių 122 valstybėse.
Į UNESCO nematerialaus ir žodinio paveldo sąrašą yra įtraukta Lietuvos kryždirbystės tradicija, į kultūros ir gamtos paveldo sąrašą - Kuršių nerija, į Pasaulio paveldo sąrašą - Vilniaus Senamiestis.