Antrajame darbo grupės pridėtinės vertės mokesčio maisto gamybos sektoriuose klausimams svarstyti posėdyje dėl nelegalios prekybos maisto produktais turgavietėse susidariusią situaciją Lietuvos maisto gamybos sektoriuose bei šių produktų kokybės ir Lietuvoje klestinčios šešėlinės ekonomikos diskutavo Finansų ir Ūkio ministerijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Žemės ūkio rūmų atstovai bei įvairių maisto gamybos sektoriaus asociacijų vadovai.
Pasak Darbo grupės pirmininko, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei šimtas turgaviečių, kuriose vyrauja prekyba mėsa ir mėsos gaminiais (57 proc.) bei daržovėmis ir vaisiais (33 proc.).
Pranešama, kad turgaviečių prekiautojai, nebūdami PVM mokėtojai, pirmieji pajaučia šio mokesčio padidinimo maisto gamybos sektoriuose naudą: padidinus PVM maisto gamybos sektoriuose, atitinkamai padidėja ir turgaus kainos, nors produktų kainos turgavietėse visgi išlieka mažesnės nei mažmeninėje prekyboje.
Anot Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Gintauto Kniukštos, PVM tarifo padidinimas 14 proc. žalios mėsos prekyboje nulėmė didelį mėsos pardavimo apimčių didėjimą turgavietėse. Tuo tarpu Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės, sąžiningai mokančios mokesčius, praranda konkurencingumą įvežtinės produkcijos atžvilgiu, o valstybė – pajamas į šalies biudžetą.
Teigiama, kad Lietuvos turgavietėse vyrauja mėsos produktų bei daržovių ir vaisių prekyba iš kaimyninės Lenkijos, nors oficialus mėsos ir daržovių importas iš šios šalies mažėja. Taigi šalyje klesti šešėlinė prekyba.
„Padidinus pridėtinės vertės mokestį maisto gamybos sektoriuose, Lietuvos prekyboje įsivyravo du šešėlio modeliai: apsipirkimas kertant sieną bei maršrutinė prekyba, kuomet dėl mažesnių mokesčių verslininkai įsigyja prekes užsienyje ir importuoja jas perpardavimui turgavietėse. Siekiant didinti Lietuvos gamintojų konkurencingumą būtina suvienodinti prekybos įvežtiniais maisto produktais sąlygas ir apmokestinimą turgavietėse bei sudaryti turgavietėse palankesnes sąlygas ūkininkams, parduodantiems savo gamybos produkciją tiesiogiai vartotojams“ – teigia Darbo grupės pirmininkas.
Darbo grupė nutarė kreiptis į Finansų ministeriją, Valstybinę mokesčių inspekciją, Maisto ir veterinarijos tarnybą bei Lietuvos savivaldybių asociaciją ir paprašė pateikti išvadas bei pasiūlymus dėl nelegalios prekybos turgavietėse mastų, kasos aparatų įvedimo bei maisto kilmės ir kokybės kontrolės stiprinimo.
