Šeštadienį Neries krantinėje ties Baltuoju tiltu 19 amžiaus pradžios karinėmis uniformomis pasipuošę karo istorijos entuziastai surengs Rusijos ir Prancūzijos kariuomenių mūšio inscenizaciją. Istorikai teigia, jog Napoleonas planavo netoli Vilniaus surengti lemiamas kautynes tarp Prancūzijos ir Rusijos karių, tačiau nei Vilniuje, nei Vilniaus apylinkėse toks mūšis nėra vykęs.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), valandą truksiančiame teatralizuotame mūšyje dalyvaus "prancūzų", "kazokų" raitieji jėgeriai ir ulonai, "rusų" husarai, ulonai ir jėgeriai, linijiniai "prancūzų" pėstininkų daliniai. Vėliau į mūšį įsijungs "prancūzų" sunkioji artilerija - kirasirai. Mūšis baigsis Prancūzijos ir Rusijos kariuomenių susitaikymu.
Kautynių inscenizacijai planuojama panaudoti 50 kilogramų juodojo dūminio parako, keturias 18 amžiaus pabaigoje - 19 amžiaus pradžioje naudotų patrankų kopijas, vieną originalų 1746 m. pabūklą ir daugiau nei dvidešimt iš Vilniaus miesto Raitosios policijos kuopos paskolintų žirgų.
Sekmadienį Antakalnio kapinėse bus atidengtas ir pašventintas Napoleono armijos karių kapavietės paminklas. Ceremonijoje dalyvaus Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, taip pat Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos ir kitų valstybių diplomatai. Memorialo statybą finansavo Prancūzijos vyriausybė, tam skyrusi 55 tūkst. eurų (192,5 tūkst. litų).
3 tūkst. Napoleono armijos karių palaikų praėjusią savaitę jau palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse. Karių palaikai buvo rasti per pastaruosius dvejus metus vykdant archeologinius kasinėjimus naujų statybų vietoje Vilniuje. Daugiatautės Prancūzijos kariuomenės kariai - prancūzai, belgai, olandai, vokiečiai, šveicarai, portugalai, ispanai, italai, lenkai, kroatai ir lietuviai - Vilniuje mirė išsekinti šalčio, bado ir ligų.
Pasak istoriko Virgilijaus Pugačiausko, Vilniuje atrasta masinė kapavietė unikali, nes yra viena iš didžiausių aptiktų Napoleono karių kapaviečių visoje Europoje.Anot istoriko, 100 kilometrų spinduliu aplink Vilnių, Rusijon vedusių kelių pakraščiuose iš viso gali būti palaidota apie 40 tūkst. Napoleono karių.
Sekmadienį taip pat bus surengtas teatralizuotas Napoleono kariuomenės įžygiavimas į Vilnių pro Aušros vartus, o Rotušės aikštėje vyksiančioje šventėje bus atkurti realūs prancūzmečio įvykiai. Ant Rotušės laiptų Vilniaus miesto burmistras Napoleonui įteiks miesto raktus, pasakys originalią 1812 metais sakytą kalbą, bus sutuokta vilniečių pora, kurią vaidins Senamiesčio teatro aktoriai.
Renginio scenarijus pagrįstas realiais faktais - sutuoktai lietuvio ir lenkaitės porai burmistras padovanojo tuo metu didelę 2000 zlotų sumą.
Rotušės aikštėje taip pat vyks karo istorijos klubų paradas, cirko artistų pasirodymas, Senamiesčio teatro aktorių vaidinimas, žaidimai.
Carinės Rusijos okupuota Lietuva mėgino pasinaudoti Napoleono žygiu prieš Rusiją ir atkurti nepriklausomybę. Gyventojai Didžiąją armiją sutiko kaip išvaduotoją. Napoleonui užėmus Vilnių, buvo įkurta Lietuvos laikinoji vyriausybės komisija ir imta formuoti Lietuvos kariuomenė - sukurtas 18 pėstininkų pulkas, pradėta formuoti Tautinė gvardija.
Pasak ministro L.Linkevičius, Vilniuje vyksiantys renginiai nėra vienkartinė karių pagerbimo akcija - bus išleistas Lietuvoje esančių karių kapaviečių atlasas, krašto apsaugos savanorių pajėgos tvarko kai kuriuos kapus. Iki šio laiko yra identifikuotos apie 3 tūkst. kapaviečių, kurios siekia 18 amžių. Bus išleistas ir bukletas apie prancūzmetį Lietuvoje.
Tikimasi, jog prancūzmečio minėjimas Vilniuje taps tradicija.
Prancūzijos imperatorius Napoleonas su savo kariuomene per Lietuvą žygiavo 1812 metais puldamas Rusiją ir, Rusijos pajėgų sutriuškintas, traukdamasis. Kampanijos metu Vilniuje buvo apsistojęs ir pats imperatorius.