Paklausti, kurioms sritims turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, 61 proc. vyrų 72 proc. moterų paminėjo darbo rinką – galimybę užimti vienodas pareigas, gauti vienodą atlyginimą už tą patį darbą, derinti pareigas šeimoje ir darbe. Tačiau daugiau nei 50 proc. vyrų sutinka su nuostata, kad priimant į darbą pirmenybė turėtų būti teikiama vyrui.
Plyšys tarp šeimos ir darbo didėja
Moterų informacijos centro užsakymu šių metų balandžio-gegužės mėnesiais atliktas tyrimas „Moteris Lietuvos visuomenėje – 2009“, parodė lyčių vaidmenų stereotipų pokyčius, kurie įvyko visuomenėje per pastaruosius 15 metų.
Apklausoje buvo pasiremta sociologijoje jau įprastu modeliu, išskiriant 6 svarbiausias visuomenės gyvenimo sritis – šeimą, darbą, religiją, draugus, laisvalaikį ir politiką. „Per nepriklausomybės laikotarpį vertybės išliko stabilios – šeima ir darbas, tačiau pokyčiai vyksta – auga darbo ir draugų svarba, o šeimos, politikos ir religijos svarba mažėja. Politika šiuo metu žmonėms apskritai beveik nerūpi“, - teigė dr. Giedrė Purvaneckienė.
1994 m. šeima buvo svarbi 71 proc. moterų ir 57 proc. vyrų, 2009 m. – atitinkamai 66 ir 53 proc. Darbo svarba tarp moterų kito nuo 42 proc. 1994 m. iki 49 proc. 2009 m., tarp vyrų – atitinkamai nuo 41 iki 50 proc. 1994 m. draugai rūpėjo 18 proc. moterų ir 19 proc. vyrų, šiemet – po 23 proc.
1994 m. religija buvo svarbi 20 proc. moterų ir 9 proc. vyrų, šiemet – atitinkamai 12 ir 6 proc. Tuo tarpu susidomėjimas politika tarp moterų nukrito nuo 4 iki 3 proc., tarp vyrų – nuo 12 iki 5 proc.
„Darbas ypač svarbus darbingo amžiaus vyrams. Moterims visose amžiaus grupėse pagrindinė vertybė išlieka šeima. Jaunų žmonių grupėje dominuoja tokios laisvalaikis ir draugai, tarp vyresniųjų – religija ir politika“, - tyrimo duomenis komentavo pranešėja.
Paklausti, ar neturėtų vaiko priežiūros atostogas dalintis abu tėvai, gyventojai pasidalino į tris lygias dalis. Trečdalis pasisakė „už“, trečdalis – „prieš“, trečdalis neturėjo nuomonės. Tiems, kurie sutiktų su šia nuostata, buvo pasiūlyta pasirinkti vieną iš 2 modelių: vaiko priežiūros atostogos turi būti padalintos tėvams po lygiai arba vienas iš tėvų turėtų pasiimti bent mėnesį. Už pirmąjį modelį pasisakė 56 proc. vyrų ir 48 proc. moterų, už antrąjį – atitinkamai 37 ir 44 proc.
„Kaime daugiau gyventojų, kurie mano, kad tėvui užtektų pasiimti vieną mėnesį atostogų, miestiečiai atostogas mieliau dalintų į dvi lygias dalis. Mėnuo atostogų priimtinesnis didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, lygiavos principas – uždirbantiems mažiau“, - teigė mokslininkė.
Vietoj malonumo – geras užmokestis
Nors Lietuvoje vyrauja patriarchalinis šeimos modelis, pagal kurį šeimą aprūpinti turi vyras, vis dėlto nuostata, kad vyrams darbo rinkoje turėtų būti teikiamos privilegijos, kinta. Anot G. Purvaneckienės, 1994 m. per 70 proc. vyrų ir per 50 proc. moterų laikėsi nuomonės, kad vyrai, trūkstant darbo vietų, turi pirmenybę. 2000 m. daug moterų jau manė priešingai, tačiau jų balsai bendros visuomenės nuomonės nepersvėrė. Šiemet pasikeitė ir bendra nuostata – šiam teiginiui pritaria tik 36 proc. gyventojų, o 57 proc. nepritaria. Tiesa, per 50 proc. vyrų, trūkstant darbo vietų, visgi norėtų turėti pirmenybę. Tačiau su tokia jų teise sutinka vos apie 16 proc. moterų
„Stereotipiškai manoma, kad vyrai vertina tokį darbą, kuriame gali gerai uždirbti bei iškilti, o moterys – tokį, kuris leistų daugiau laiko skirti šeimai, taip pat kuriame jos galėtų padėti kitiems bei daugiau bendrauti. Esą būtent todėl jos dažnai renkasi medicinos, švietimo sferas. Tačiau tyrimas parodė, kad prioritetai yra kiti“, - teigė pranešėja.
Anot jos, šiandien ir moterims karjera yra svarbesnė už galimybę padėti ir bendrauti su žmonėmis. Nors moterims vis dar svarbu, kad jos galėtų darbą derinti su šeima, geras uždarbis visgi tampa svarbiausias. Pastarasis svarbus 40 proc. moterų ir 50 proc. vyrų, galimybė iškilti – atitinkamai 12 ir 19 proc., galimybė derinti darbą ir šeimą – 24 ir 19 proc., galimybė padėti kitiems – 9 ir 8 proc.
Palankesnis tampa visuomenės požiūris į moterų dalyvavimą politikoje. „Mažėja ir vyrų, ir moterų, kurie galvoja, kad moterims apskritai nederėtų dalyvauti politikoje. Sumažėjo žmonių, įsitikinusių, kad moterys apskritai negabios politikai. Taip mano 18 proc. vyrų ir 8 proc. moterų“, - teigė G. Purvaneckienė.
Respondentai, kurie nepritaria moterų dalyvavimui politikoje, nurodė šias priežastis: pagrindinė moterų priedermė – gimdyti ir auginti vaikus (49 proc. vyrų ir 50 proc. moterų), sunku suderinti šeimą ir politinę veiklą (57 ir 58 proc.), moterys politikoje praranda moteriškumą (28 ir 29 proc.), politika – „nešvarus“ užsiėmimas, todėl netinkamas moterims (30 ir 21 proc.).
Tačiau keisti lyčių vaidmenų stereotipus visuomenėje rūpi tik 10 proc. vyrų ir 8 proc. moterų. Anot sociologų, kaip stereotipiškai mąstantis žmogus gali sakyti, kad jie trukdo? Tuo tarpu ypač moterims jautrus klausimas dėl diskriminacijos darbo rinkoje pirmiausiai ir susijęs su vyraujančiais stereotipais. Juos keičiant, keistųsi ir situacija šioje srityje.
