Namuose peštynės taip pat dažnos, bet aš nesureikšminu, nes nepažįstu nei vienos šeimos, kurioje vaikai nekonkuruotų ir nesipeštų tarpusavyje. Dažnai esu kviečiama į mokyklą dėl mergyčių elgesio, sulaukiu kas antrą dieną mokyklos socialinės darbuotojos skambučių. Visa tai vargina, jau nebežinau ką daryti.
Mergaitės namuose problemų nekelia, prie jų judrumo esu pripratusi, be to, jos klauso ir manęs ir tėčio. Lanko daug įvairių būrelių, nes negali būti be veiklos. Pareigingos, visada paruošia pamokėles (dėl mokslų problemų nekyla), susitvarko savo daiktus, dar ir man padeda buityje. Niekaip negaliu suprasti, kodėl mokykloje neklauso mokytojų...
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Neretai būna taip, kad tėvai savo vaikams yra kur kas pakantesni, kantresni, atidesni jų poreikiams ir labiau priimantys jų netobulumą, nei kiti suaugę. Tai rodo net ir pačių sąvokų naudojimas. Tėvai savo mažuosius retai kada vadina hiperaktyviais, kai tuo tarpu aplinkiniai kiek smarkesnį vaiką iš karto priskiria šiai grupei.
Panašu, kad jūsų mergaitės reiklios suaugusių dėmesiui ir jų nustatomoms riboms, tai gali būti viena iš priežasčių, dėl ko klasėje jos tampa nevaldomos, nes mokytojos ne visuomet sugeba pastebėti ir atliepti į visų klasėje esančių vaikų poreikius.
Bet kokioje aplinkoje, kuri yra reikšminga vaikui, jam yra svarbu gauti dėmesio. Kita vertus, gyvybiškai reikalinga žinoti, kokios taisyklės galioja tam tikroje erdvėje ir su konkrečiais asmenimis. Ypatingai tai būdinga didesniu aktyvumu pasižymintiems mažiesiems.
Bandant geriau suprasti, kodėl mokytojoms nepavyksta susitarti su mergaitėmis, o namuose jos priima taisykles, gali būti keli atsakymai. Arba jūs esate pakankamai pakantūs tėvai, kuriems net ir sudėtingas mergaičių elgesys nesukelia problemų, arba mokykloje mažosioms trūksta taisyklių ir jų nesilaikymo pasekmių.
Greičiausiai gali būti ir viena, ir kita. Dėl to, tai, kas jums labiausiai padėtų - bendras pokalbis su mergaitėmis ir jų mokytoja. Klasėje yra daug vaikų, dėl to natūralu, jog mokytoja ne visuomet geba atliepti į visų jų poreikius. Čia geriausia pagalba yra tėvai, kurie gali pasidalinti su pedagogais informacija, kaip jiems pavyksta kontroliuoti mažųjų elgesį.
Toks bendradarbiavimas yra ženklas ir pačioms aktyvistėms, jog nei viena pusė nekonkuruoja tarpusavyje ar nėra viena prieš kitą nusiteikusios. Tokios aplinkybės sumažina vaikams galimybę manipuliuoti tėvų pakantumu ir bandyti mokytojų kantrybės ribas.
Taigi bendro pokalbio su pedagoge metu svarbu, kad ji įvardintų, koks konkrečiai mergaičių elgesys apsunkina jos darbą klasėje ir ko ji norėtų. Tuomet svarbu kartu nuspręsti, kaip mergaitės turi elgtis ir kokios bus pasekmės, jei jos susitarimų nesilaikys.
Elgesio koregavimas gali būti paremtas tiek paskatinimais, tiek privilegijų netekimu. Reikšmingas dalykas čia yra ir pačių mergaičių pasiūlymai bei pritarimas, kaip galima spręsti jų netinkamo elgesio problemas. Kol mergaitės susigyvens su nustatyta sistema, svarbu reguliariai bendrauti su mokytoja ar, esant reikalui, dar kartą peržiūrėti, kaip veikia susitarimai, gal būt reikia ką nors pakeisti.
Kad būtų aiškiau, pabandysiu pakomentuoti vieną iš netinkamų jūsų mergaičių veiksmų klasėje, kaip pavyzdį. Tarkime, jų abiejų peštynės. Pirmiausia kartu su mokytoja turite apibrėžti, ką tai reiškia. Kada ir kokiu būdu mergaitės negali konkuruoti, aiškintis savo santykių.
Įsivaizduokime, jog netinkamo elgesio apibrėžimas yra toks: jų abiejų pokalbiai, prasivardžiavimas, mušimasis, daiktų atiminėjimas per pamokas ir mušimasis per pertraukas. Tuomet kartu galvojama, kas padėtų mergaitėms išvengti susikirtimų. Pirmiausia klauskite dukrelių, paskui mokytojos bei pasiūlykite savo idėjas. Kai ant lapo bus idėjų sąrašas, išsirinkite visiems labiausiai priimtiną ir įmanomą įgyvendinti. Pavyzdžiui, mergaitės sėdi atskiruose suoluose toli viena nuo kitos.
Tolesnis žingsnis būtų sprendimas, kokios pasekmės mergaičių laukia, jei jos nesilaikys susitarimo. Čia vėl gi reikėtų išklausyti visų nuomonės ir priimti adekvačiausią priemonę elgesiui koreguoti. Vienas iš variantų gali būti mergaičių dienos sėkmingumo įvertinimas.
Mokytoja pagal iš anksto numatytus ir jūsų dukrelėms žinomus, konkrečiai ir aiškiai apibrėžtus kriterijus, kurių jos negalėtų nuginčyti joms reikiamu momentu, kiekvieną dieną įvertina jūsų susitartu vertinimu. Tuomet, savaitės pabaigoje, priklausomai nuo sukaupto rezultato, jūs suteikiate mergaitėms paskatinimą arba atimate kokią nors privilegiją.
Taip gali būti aptarti ir kiti mokytojų netenkinantys mergaičių elgesio pasireiškimai. Pradžioje nederėtų priimti daugiau nei dviejų – trijų susitarimų. Kai mergaitės išmoks elgtis tinkamai vienoje srityje, galima koreguoti kitą. Svarbu, kad būtų sąžiningumas tiek iš mokytojų, tiek iš jūsų pusės. Bent vienas pasižiūrėjimas pro pirštus visą jūsų darbą gali grąžinti į pradinę padėtį.
Dar vienas reikšmingas dalykas, kurį reikėtų taikyti tiek jums namuose, tiek mokytojams mokykloje, dėmesio skyrimas tuomet, kai mergaitės elgiasi pozityviai. Kaip jau minėjau, vaikams labai svarbu būti pastebėtiems. Dėl to jie bet kokiais būdais bando pasiekti, kad suaugusieji juos matytų. Jei mergaitės jausis svarbios kitose srityse, jų poreikis elgtis netinkamai bus kur kas mažesnis.
Taigi, norint spręsti vaikų netinkamo elgesio problemas, svarbu tai ir daryti. Nereikėtų problemos mėtyti tarsi karštos bulvės iš vienų rankų į kitas. Svarbu, kad prie išeities paieškos prisidėtų visos pusės, kurios yra susijusios su sunkumu. Jei mokytojai atsisakytų bendradarbiauti, tuomet situacijos sprendimas būtų labai apsunkinamas.
Iš esmės galima ir be mokytojų pagalbos sudaryti susitarimus, kurie skambėtų kiek kitaip: jei mokytoja per savaitę nepaskambina, tuomet savaitė yra gera ir dukrelės gali gauti paskatinimą. Tačiau mergaitėms nežinant konkrečių dalykų, kurie nepatinka jų pedagogei, gali būti sunku elgtis tinkamai.
Kantrybės
Vaida
